Maturantėt e “vjetėr”, Formulari A1Z, plotėsimi nė shkolla
  • Formulari A1Z, MASH hap regjistrimet. Ish-maturantėt duhet tė paraqiten pėr regjistrim nė shkollat pėrkatėse. Formulari ėshtė hapi i parė para regjistrimit nė vitin akademik 2013-2014.
   
Publikuar më 11.02.2013 | 18:26

Ministria e Arsimit ka hapur procedurat e regjistrimit pėr tė gjithė matuarntėt tė cilėt edhe pse kanė pėrfunduar shkollėn e mesme gjatė viteve tė kaluara, dėshirojnė tė vazhdojnė studimet nė vitin akademik 2013-2014 nė institucionet e arsimit tė lartė publik nė vend. Hapi i parė qė kėta ish-maturantė duhet tė ndjekin ėshtė paraqitja ne shkollat ku kanė pėrfunduar arsimin e mesėm, me qėllim regjistrimin e emrit dhe ndjekjen e procedurave tė mėtejshme. Ashtu sikurse edhe ėshtė vepruar nė vitet e mėparshme, maturantėt qė i pėrkasin kategorisė sė mėsipėrme, duhet t’i nėnshtrohen provimeve me zgjedhje, pėrpara se tė kalojnė nė fazėn e konkurimit. Ky rregull vlen pėr ata ish-maturantė tė cilėt nuk i kanė dhėnė provimet me zgjedhje, nė kohėn e pėrfundimit tė shkollės sė mesme. Nė shkollėn e mesme “Ismail Qemali” nė Tiranė ka nisur plotėsimi i formularit pėrkatės. “Ju bėj me dije se Ministria e Arsimit na ka sjellė formularin A1Z, pėr kandidatėt qė kanė mbaruar mė pare. Pra, bėhet fjalė pėr ata maturantė qė kanė mbaruar studimet nga 2007 deri nė 2012, qė nuk ju ka dalė shkollė ose nuk janė regjistruar pėr arsye tė ndryshme.” Vojsava Thanasi drejtoreshė nė shkollėn Ismail Qemali informon se aplikimi pėr plotėsimin e Formularit A1 dhe A1Z do tė bėhet pranė shkollave tė mesme ku kandidatėt kanė pėrfunduar studimet ose nė komisionet e Maturės Shtetėrore, por kjo vetėm nė rastet kur nuk kryhet aplikimi. Mė pas, kėta kandidatė do t’i nėnshtrohen rregullores pėr plotėsimin e Formularit A2, ku do tė bėjnė renditjen e 10 preferencave. Konkurrimi pėr studimet e larta do tė jetė i njėjtė me maturantėt e tjerė. Basir Ēollaku zėdhėnės nė Ministrnė e Arsimit dhe Shkencave shprehet se: “Kėta kandidatė duhet qė detyrimisht tė bėjnė regjistrimin nė shkollėn e mesme, ku kanė pėrfunduar studimet, pasi aty do tė nisin procedurat qė nga pėrllogaritja e pikėve apo mundėsimi i plotėsimit tė formularėve pėr tė hyrė nė konkurrim. Ashtu si dhe maturantėt e 2013, ata duhet tė aplikojnė online nė njė vend tė caktuar nga shkolla. Dihet qė kėtė vit edhe Formulari A1 do tė plotėsohet online. Ndryshe nga viti i kaluar ku plotėsimi i Formularit A1 u bė nėpėrmjet fletės. Kėtė vit, i gjithė procesi do tė jetė online. Prandaj, kandidatėt duhet tė paraqiten nė sallat pėrkatėse qė do tė kenė akses dhe qė do tė jenė tė monitoruara.” Maturantėt qė kanė pėrfunduar shkollėn e mesme jashtė vendit dhe qė duan tė vazhdojnė nė Shqipėri, kriter kryesor kanė njohjen e gjuhės shqipe nė nivel tė lartė. Ndėrsa ata qė kanė mbaruar jashtė por nuk kanė dhėnė provimet e maturės, duhet tė japin detyrimisht nė njė nga shkollat e mesme provimet e detyruara. Pra, lėndėn e Letėrsisė dhe Matematikės. Brenda muajit shkurt pritet tė plotėsohet Formulari A1, pėr tė cilin mėsuesit e shkollave tė mesme thonė se nxėnėsit i kanė marrė njohuritė e nevojshme pėr plotėsimin korrekt tė tij.

Maturantėt e shkėlqyer zgjedhin tė
studiojnė jashtė

Na ndajnė edhe pak ditė nga publikimi i Formularit A1. Njė pjesė e mirė e maturantėt tashmė kanė bėrė zgjedhjen e tyre. Nėse njė pjesė kanė zgjedhur tė studiojnė nė Shqipėri, njė pjesė tjetėr jo pak e konsiderueshme kanė zgjedhur tė studiojnė jashtė vendit. Nė shkollėn e mesme “Ismail Qemali” janė afro 30 studentė qė pėrgatiten tė studiojnė nė universitete tė huaja. Ata pėrbėjnė 15 pėrqind tė maturantėve tė shkollės. Vojsava Thanasi, drejtoreshė nė shkollėn e mėsipėrme, thotė se maturantėt kanė plotėsuar procedurat e aplikimit ndėrkohė qė janė nė pritje tė konfirmimit nga vendet pėrkatėse. “Maturantėt qė kanė aplikuar janė nxėnės shumė tė mire. Ka qenė zgjedhja e tyre pėr tė shkuar jashtė vendit, duke parė mundėsitė e pranimit nga universitetet jashtė si edhe gjendjen e tyre ekonomike.” Eni Loshja ėshtė njė nga maturantėt qė ka aplikuar pėr ndjekjen e studimeve nė Francė, nė degėn e Mjekėsisė. “Kam aplikuar pėr studime nė Francė dhe tashmė do tė aplikoj edhe nė Itali. Dėshirėn mė tė madhe e kam qė tė fitoj nė Francė. Arsyeja ėshtė sepse tė studiuarit jashtė vendit tė ofron mė shumė mundėsi pėr tė bėrė karrierė. Tė ofron njė treg mė tė madh pune. Besoj se kriteret i plotėsoj, pasi mesataren e viteve tė shkollės sė mesme e kam 9.9.” Vitet e fundit, numri i maturantėve qė kėrkon tė studiojė jashtė vendit ėshtė i lartė. Drejtoresha Vojsava Thanasi thotė se vitet e fundit ka rėnė kėrkesa e maturantėve pėr ndjekjen e studimeve nė Itali. Ata zgjedhin vende tė tjera. Kristi Gushi ėshtė njė ndėr kėta maturantė. Ai kėrkon tė vazhdojė studimet nė Belgjikė, ku edhe ka kryer aplikimin. Pėrpara se tė aplikonte ka marrė informacionin e duhur mbi degė e Arkitekturė-Urbanistikės, nga ku ka mėsuar pėr nivelin e lartė qė ofron kjo degė. “Kam aplikuar para tre ditėsh pėr nė Belgjikė, nė degėn Arktitekturė- Urbanistikės. Studimin jashtė vendit e zgjodha pasi dua qė tė kem mė shumė mundėsi punėsimi. Prindėrit i kam tė sė njėjtės fushė dhe ishte dėshira ime dhe e tyre qė tė studioj jashtė, pasi unė kam edhe mesatare tė lartė, 9.9. Pėr mė tepėr qė atje kam dhe njerėz tė afėrm qė mund tė mė ndihmojnė”. Por ka nga ata maturantė qė edhe pse e kanė mesataren tė lartė zgjedhin tė studiojnė nė Shqipėri. Pavarėsisht pasigurive qė ndjejnė pėr punėsimin nė vend, ata zgjedhin studimet nė njė nga universitetet e Tiranės. “Unė do tė studioj brenda vendit dhe si preferencė tė parė do tė zgjedh Mjekėsinė. Do tė doja dhe unė qė tė studioja jashtė vendit, por familja ime nuk ka mundėsi ekonomike. Kėshtu qė do tė qėndroj kėtu”, thotė Meri Kuteli, maturante.  

Maturantėt pėlqejnė Vendet e Ulta

Pėrzgjedhja e studentėve fillon me orėt e veēanta qė bėhen pėr kėshillimin e karrierės. “Ata qė janė tė interesuar tė studiojnė jashtė janė nxėnėsit e mire. Nė shkolla vijnė si universitetet shtetėrore edhe ato private, tė cilat bėjnė Kėshillimin e Karrierės. Po kėshtu, edhe ne i dėrgojmė maturantėt nė kėto shkolla apo filiale tė universiteteve tė huaja pėr tė parė se si studiohet. Gjithashtu, organizojmė orė tė hapura dhe biseda tė lira mes pedagogėve dhe maturantėve.” Drejtoresha Thanasi informon se aplikimi vazhdon. “Nuk mund tė japim njė pėrqindje tė saktė, por nė shkollėn tonė janė 30 nxėnės qė kanė aplikuar pėr tė vazhduar studimet jashtė. Vendet ku kanė aplikuar janė Hollanda, Gjermania, Amerika etj.”

 

/Shekulli Print/Emanuela Sako/


Videot e fundit
0 Komente

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
9 + 8 =
ALARM! Peshku helmues mbėrrin nė brigjet e Adriatikut
Peshku helmues  me lėkurė tė argjendtė ka mbėrritur nė ujėrat e detit Adriatik.  Alarmi vjen nga Instituti Oqeanografik Spalato. Mediet italiane shkruajnė se ditėt e fundit, peshkatarėt nė Itali kanė kapur njė numėr tė lartė peshqish tė kėtij lloji. Sipas Il matino, Ky peshk ėshtė i rrezikshėm
8-vjeēari qė kėndon teksa bėhet synet (VIDEO)
Ėshtė vetėm 8 vjeē dhe njihet pėr zėrin e tij tė bukur dhe pėr kėndimin e kėngėve patriotike. Mirėpo kėsaj radhe, Lior Hajdari, ka bėrė diēka qė nuk ėshtė parė mė parė.  Ai ka kėnduar teksa po bėhej synet nga mjeku. Liori nuk e ka ndalur kėngėn “Thėrret Prizren, mori Shkodėr”. Madje ai e bėn edhe
Ambientet e QSUT-sė kthehen nė njė kopsht zoologjik
Mace, minj, kope qensh dhe sė fundmi pula, pata dhe gjela deti. Nuk jemi nė ndonjė kopsht zoologjik por nė ambientet e Qendrės Spitalore Universitare Nėnė Tereza. Nė njė zonė spitalore si kjo, duhen ndaluar nė mėnyrė kategorike kafshėt endacake pėr shkak tė sėmundshmėrisė qė ato mund tė pėrhapin.