“Shtetiweb” i Ylli Bufit, shteti online mė i ri nė botė
  • Ky portal, ndėr mė tė veēantėt nė llojin e tij, tregon historinė e shtetit shqiptar nė 100 vite. Kėtu mund tė gjeni edhe debatet mė tė nxehta politike shqiptare
 
Publikuar më 22.02.2013 | 15:48

Entela Resuli 

-Pasioni i tij pėr teknologjinė e ka bėrė qė kėto kohė tė angazhohet intensivisht nė njė projekt interesant. Ėshtė njė ide e re pėr tė sjellė historinė e shtetit shqiptar e pėrmbledhur nė njė faqe webi. Ish- kryeministri Ylli Bufi mblodhi nė njė tryezė tė gjithė ata personalitete qė kanė qenė pjesė e shtetit shqiptar kėto kohė, dhe u prezantoi idenė dhe projektin e tij. Nė tė gjendet e gjithė historia e shtetit shqiptar qė nga 1912-ta, por dhe debatet e mėdha nė pėrsosjen e shtetit, kryesisht pas viteve 1990. 65-vjeēari mendon se web-i ka avantazhe mė tė mėdha se sa libri. Informacioni aty pėrditėsohet dhe plotėsohet me tė rejat nė mėnyrė mė tė shpejtė dhe komode. Ish-deputeti, ka zgjedhur kėtė formė pėr tė punuar dhe pėr tė qenė i angazhuar kėto kohė. Ne biseduam me Z. Bufi mbi idenė e tij, qė mund tė quhet e rrallė pėr moshėn dhe fanatizmin qė ky brez ka ndaj librit. Ndaj iniciativa e tij ėshtė interesante dhe duket se bota e internetit i ka pėrshirė tė gjithė, pa dallim. Nė kėtė takim nuk mund ta linim, ish- deputetin pa e pyetur pėr situatėn politike dhe zgjedhjet qė kemi pėrpara. Ndoshta kjo ishte njė temė qė kėrkon njė bisedė tė veēantė mė tė, por pėrgjigja e tij ishte e prerė: “Vendi ndodhet pėrpara njė ndryshimi tė pushtetit..Kjo ėshtė njė domosdoshmėri pėr zhvillimin e vendit.” 

Z. Bufi, njė web pėr shtetin! Si lindi kjo ide dhe nga u ngacmuat? 

Si ide ėshtė e hershme. Ndoshta lidhet me eksperiencėn e gjatė tė punės sime nė institucione tė ndryshme tė shtetit. Por edhe veprimtaria politike, nė mėnyrėn se si e kam zhvilluar, ka qenė e lidhur mė shumė me mėnyrėn e organizimit dhe tė funksionimit tė strukturave shtetėrore sesa atė partiake. Sidoqoftė ato tė dyja janė tė lidhura me njėra tjetrėn. Mbas kalimit nė opozitė nė vitin 2005, tek unė, procesi i reflektimit pėr mėnyrėn e qeverisjes, ka qenė vazhdimisht i pranishėm. Duke pasur edhe mė tepėr kohė nė dispozicion, fillova tė lexoj mė shumė pėr politikat publike, qė pėrbėjnė bazėn e qeverisjes, si dhe pėr reformat e shtetit. Me kėtė predispozicion si deputet, si nė mazhorancė, ashtu dhe nė opozitė, kam marrė pjesė apo kam drejtuar komisione tė ndryshme parlamentare, veprimtari e tė cilave ka qenė e lidhur me kėtė tematikė. Nė njė farė mėnyrė kjo eksperiencė u bė pjesė e preferuar e punės sime. Tashmė, e kam mė tė lehtė qė kėtė eksperiencė ta shkruaj, ta paraqes nė formėn e librit apo tė njė web-i. Nė thelb, ėshtė e njėjta gjė. 

Cili ėshtė qėllimi i kėtij projekti? 

Edhe unė kėshtu e kam konsideruar, si njė projekt pėr tė ndėrtuar njė platformė qė jep shtetin nė veprim. Katėr kolonat e kėsaj platforme janė Institucionet Publike, Politikat Publike, Administrata Publike dhe Financat Publike, tė cilat shihen si ingranazhe tė njė mekanizmi funksionues, tė njė procesi tė quajtur qeverisje. Kėtu theksohet ideja se funksionimi normal i shtetit kėrkon sinkronizimin e mekanizmave qė pėrbėjnė makinėn e shtetit. Sa herė lindin "kriza", tregon qė ky mekanizėm ėshtė i bllokuar, apo nuk punon siē duhet. Pėr kėtė shėrbejnė reformat. Qeverisja realizohet pėrmes politikave publike qė bėn Shteti. E thėnė ndryshe, Politikat publike janė Shteti nė veprim. Kjo ėshtė dhe qasja kryesore e “ShtetiWeb”, tė paraqesė njė shtet nė veprim. Dua tė theksojė kėtu se politikat publike dhe reformat pėrbėjnė pikat mė tė dobėta dhe problematike tė mėnyrės se si qeveriset shteti sot. Ato janė ende shumė larg standardeve tė gjithėpranuara pėr mirėqeverisjen. 

Thatė qė ishte njė ide e hershme, por sa kohė u desh qė ta bėnit reale atė? 

Nėse ideja ishte e hershme, puna pėr ta realizuar atė deri nė kėtė moment ėshtė 6 muaj. Por, Webi nuk ėshtė si libri, pėr tė cilin data e botimit konsiderohet si data e pėrfundimit tė librit. Web-i nuk ka datė pėrfundimi. Ai ėshtė vazhdimisht nė funksionim, nė rifreskim, ashtu si shteti; mund tė funksionojė mirė apo keq kjo ėshtė njė ēėshtje tjetėr. Pėr mua web-i ėshtė nė momentin fillestar. 

Si ėshtė i ndėrtuar ai dhe ēfarė informacioni tė jep? 

I gjithė informacioni burimor ėshtė i strukturuar sipas kategorive, nėnkategorive dhe rubrikave, dhe paraqitet nė katėr forma. 1-Nė skedat (apo fishat), tė pėrgatitura dhe formuluara nga “Shtetweb” nė formė enciklopedike. Ēdo skedė ėshtė e pajisur me shumė lidhje (linke) qė tė ēojnė nė ėebsite tė tjera shpjeguese, nė legjislacionin e referuar, nė dokumente tė tjera plotėsuese, nė biografitė e autorėve apo personaliteteve tė cituara. 2-Nė analizat dhe opinionet e publikuara nė internet dhe tė pėrzgjedhura nga “Shtetiweb”. Ky informacion ėshtė i lidhur me njė kategori (ose nėn-kategori) tė caktuar dhe shfaqet automatikisht nė rubrikėn Plus, sapo klikohet kategoria (ose nėn-kategoria) nė fjalė. 3- Nė dokumentet zyrtare, si strategjitė, programet, studimet, tė dhėnat statis- tikore, pėrfshirė legjislacionin pėrkatės, qė lidhen me politikat publike dhe reformat e ndryshme tė shtetit, tė cilat janė tė vendosura nė Librarinė e faqes, dhe janė sistemuar sipas Dosierve tė posaēėm, tė krijuar pėr kėtė qėllim. 4- Leksionet tė autoriteteve akademike nė fushat dhe disiplinat teorike qė mbulon “Shtetiweb”, ato do tė plotėsohen sė shpejti me desertacionet apo doktoraturat e lidhura me temėn e shtetit. 

Nė kėto momente qė po flasim, ēfarė ngarkese ka ky Web. Sa ėshtė numri i tyre nė memorien e websitit? 

Nė kėtė moment fillestar numri i materialeve tė futura nė memorien e websitit ėshtė mbi 1100. Synimi ėshtė qė pėrmes pėrditėsimit dhe plotėsimit, volumi i kėtij materiali tė vazhdojė tė pasurohet duke ruajtur cilėsinė, objektivitetin, pa-anshmėrinė dhe profesionalizmin. 

Pra, do tė jetė njė faqe qė do tė rifreskohet herė pas here? 

Tė gjitha materialet qė pėrmenda do tė jenė nė njė proces tė vazhdueshėm rifreskimi dhe plotėsimi. Por dy do tė jenė synimet kryesore tė “Shtetiweb” pėr tė ardhmen, Politikat Publike dhe Reforma e Shtetit. Nėpėrmjet projekteve do tė synohet tė realizohet memorizimi i tė gjithė dokumentacionit pėrkatės qė nga viti 1991, dhe pas sistemimit, klasifikimit dhe dixhitalizimit, tė bėhet vendosja e tyre online. Gjithashtu nėpėrmjet forumeve dhe rrjeteve do tė bėhet e mundur pėrfshirja e figurave profesioniste nga fushat e politikės, bota akademike dhe shoqėria civile nė diskutimin dhe pėrgatitjen e dokumenteve pėr politikat dhe reformat e shtetit. 

Z. Ylli, cila ėshtė lidhja juaj me teknologjinė? Pse nuk preferuat ta sillnit nė njė libėr? 

Unė nga formimi universitar jam teknolog, jo i informatikės, por i inxhinierisė kimike. Jam shumė i pasionuar pas teknologjive tė reja tė informacionit. Ky pasion i veēantė ndikoi nė marrjen e vendimit pėr "njė libėr apo njė web". Web-i ka avantazhe tė mėdha kundrejt librit sidomos pėr interaktivitetin. Lidhjet tė krijojnė mundėsi tė mėdha pėr tė pėrfshirė informacione kaq tė ndryshme dhe tė shumta. Gjithashtu webi pėrditėsohet dhe plotėsohet me informacione nė mėnyrė mė tė shpejtė dhe komode. Ėshtė njė fakt qė nė saj tė internetit web-et kanė fituar terren pėrkundrejt librave. E-book ėshtė njė formė e ndėrmjetshme, megjithatė libri vazhdon tė jetė i pa zėvendėsueshėm pėr rolin e tij. Ndoshta njė ditė “Shtetiweb” mund tė marri edhe formėn e njė libri. Libri "Tempulli i demokracisė" qė botova vitin e kaluar mė dha njė kėnaqėsi tė veēantė. 

Cili ishte mendimi i tė ftuarve nė atė tryezė. Mund ta quajmė kėtė njė medium pėr intelektualėt? 

Pjesėmarrja dhe vlerėsimet ishin mjaft inkurajuese, por jo vetėm e tyre. Megjithėse “Shtetiweb ka vetėm pak ditė qė ėshtė online, numri i vizitorėve po rritet mjaft. Kam shumė telefonata vlerėsuese. Besoj se kjo faqe interneti do tė ketė vendin e vet nė kėtė rrjet tė madh tė informacionit, si njė faqe e specializuar nė njė tematikė tė veēantė, por tė rėndėsishme, siē ėshtė ajo e shtetit. 

Njė mendim pėr fushatėn dhe zgjedhjet qė kemi pėrpara? 

Ajo qė mund tė them tani ėshtė vetėm se vendi ndodhet pėrpara njė ndryshimi tė pushtetit. Kjo ėshtė njė domosdoshmėri pėr zhvillimin e vendit. Nuk ėshtė njė ndryshim i rastit, e theksoj se ėshtė njė domosdoshmėri qė duhet tė ndodhi.


Videot e fundit
12 Komente
weber
O Bufi bej nje web virus si te heqim salen se po fitoj prap ne 5 vitet e ardhshme sdo te ket me shtet shqiptar, e cna duhet e kaluara kur skemi te ardhme
Vlora
Cila eshte adresa e kesaj websiti o shoqja gazetare?
Mark uk
Ylli Bufi mbahet mend per thenjen e tij ne parlament se populli ka vetem 6 dite buke.Mbrenda 24 oresh me dhetra rezerva shtetit u thyen,bile pati edhe shume viktima.Duhet te hapet proces gjyqsor per ket krim qe ka bere.
Lui
http://shtetiweb.org/
Pa Emër
Mark, per ty eshte me mire te mbahen njerzit sic mbahen tani? atehere kur ishte ylli bufi, politikanet s ishin aq te rrahur sa jane tani qe mund te genjejne ne sy...ylli bufi ishte ekonomist, vendosur ne post as an emergency!
Mark uk
pa emer:Politikanet dihet se rrejn dhe njerzit ju besojn,kjo eshte e verteta.Ju thuani se Bufi nuk ishte politikan kjo eshte me keq.Ju pyes ju se pse e beri ket gaf[krim ma e sakt]ce shtyni.Pergjigjeja eshte kjo destabilizimi i vendit per ti ulur vlerat pluarizmit qe sa kishte fillar,dhe me zhduk dokumentat e krimeve te shokve te tij komunist.
Pa Emër
Edhe dy dite buke na ka mbetur
Pa Emër
Edhe dy dite buke na kane ngelur...
ACARI
ky eshte bythq,,ri me i madh qe njof une
megi
Ylli bufi njohes i teknologjise, ha..ha.hha. Tani po pergaditen listat per deputet dhe Ylli kerkon te marre nje karrike per te vjedhur se nuk i kaftojne ato qe ka vjedhur kur ishte ne pushtet.
Edi Rama ka bere shume gabime si lider i PS, por fakti qe largoi mostrat e tipit Ylli bufi ka bere shum, shume mire.
MEGI
megi
Ylli bufi njohes i teknologjise, ha..ha.hha. Tani po pergaditen listat per deputet dhe Ylli kerkon te marre nje karrike per te vjedhur se nuk i maftojne ato qe ka vjedhur kur ishte ne pushtet.
Edi Rama ka bere shume gabime si lider i PS, por fakti qe largoi mostrat e tipit Ylli bufi ka bere shum, shume mire.
MEGI
dani
Nuk e di o zonja o zonjusha megi, ne ka vjedhur ylli bufi apo jo apo po i lutet rames per nje karige per tevjedhur perseri ( ja cfare kulture kemi ne si popull kur komentohen lajme qe nuk kane fare karakter politik apo vec me ofendu edhe ne lajme kulturore jemi te prishur ne zemer) veq nje gje e them eshte nga te paktet ish politikan qe kur Rama rinovoi stafin e PS nuk shkoi per karige me kokmadhin por kaloi ne jete private. te faleminderit.

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
5 + 1 =
Luana pa tė brendshme?! Reagon prezantuesja: I kisha ngjyrė bezhė
Menjėherė pas lajmit tė bujshėm se prezantuesja Luana u shfaq pa tė brendshme gjatė ‘Summer Fest’ nė qytetin e Strugės, ku kishte veshur njė fustan tepėr tė ēarė, kjo e fundit reagoi duke pėrgėnjeshtruar lajmin. Luana deklaroi se nuk ka dashur asnjėherė njė imazh tė tillė pėr veten e saj dhe u ndje
Ilaēi ēudibėrės qė kuron kancerin, gjendet ne Krujė!
Kanceri, ėshtė njė sėmundje e cila karakterizohet nga rritja e pakontrollueshme e qelizave nė trupin e njeriut. Ka shumė lloje kanceri, tė ndryshėm nga njėri tjetri. Arsyeja e vendosjes sė njė emri tė njėjtė pėr tė gjithė kėto, ėshtė veēoria e pėrbashkėt e rritjes sė njė lloji qelize nė mėnyrė tė
Biondet magnetike, ja pse preferohen mė shumė nga meshkujt!
Sipas mendimit tė antropologut kanadez, Peter Forst fakti se, meshkujt janė tė tėrhequr  mė shumė nga femrat bionde i ka rrėnjėt nė tė kaluarėn e largėt. Para dhjetė deri 25 mijė viteve, flokėt e verdha i kanė dhėnė pėrparėsi femrave. Forst beson se biondet nga epoka e akullnajave (vendet skandinav