Varėsia nga seksi, sėmundje qė mund tė kurohet
Publikuar më 24.03.2013 | 13:26

Pėr shumė kohė ėshtė folur pėr varėsi ndaj seksit vetėm pėr divat e Hollivudit. Njė prej tyre ėshtė David Duchovny, protagonisti i serialit televiziv “X-Files”.

Sė fundmi aktori ka marrė pjesė edhe nė njė serial tjetėr tė quajtur “Californication”, ku interpreton njė shkrimtar qė ka vendosur ta kalojė jetėn sa nė njė krevat nė njė tjetėr.

Pikėrisht me rastin e transmetimit tė telefilmit, nė vitin 2008, aktori deklaroi pėr shtypin se ishte shtruar nė njė klinikė tė specializuar pėr kurimin e varėsisė ndaj seksit. Rasti i tij nuk ėshtė i vetmi, duke qenė se nė tė kaluarėn edhe aktorė tė tjerė, mes tyre Michael Douglas, Charlie Sheen, e madje edhe Sharon Stone kanė pranuar se janė tė varur ndaj seksit dhe duan tė kurohen.

Varėsia ndaj seksit mund tė jetė e gabuar, megjithatė problemi duhet trajtuar si njė fenomen mediatik apo si mjet i njė avokati pėr ta shndėrruar njė ēėshtje madhore nė njė problem psikologjik. Ekzistojnė vėrtetė persona pėr tė cilėt seksi ėshtė njė sėmundje, njė fiksim i vėrtetė. Individė qė nuk arrijnė tė frenojnė impulset e tyre, duke rrezikuar tė zhyten nė situata tė sikletshme ose tė rrezikshme dhe qė pėrfundojnė duke ia kushtuar jetėn e tyre kėnaqėsisė sė epsheve seksuale, duke vėnė kėshtu nė rrezik punėn, miqėsinė dhe ngrohtėsinė familjare. Por ka edhe nga ata qė e lėnė tė gjithė rrogėn me prostitutat ose nuk dinė t’i rezistojnė tundimit qė tė shfaqen lakuriq nė dritare pa u shqetėsuar shumė pėr pasojat.

Por si mund tė kuptohet kufiri mes shėndetit dhe sėmundjes; mes njė “oreksi seksual tė gjallė”, njė sjelljeje tė lirė, qė dikush mund ta konsiderojė jo normale, dhe njė sjelljeje patologjike? Nė pėrgjithėsi kur flasim pėr seksin, nuk i referohemi sasisė dhe karakteristikave tė aktivitetit seksual pėr njė individ tė caktuar, por arsyeve qė fshihen pas kėtij fenomeni. Veēanėrisht mėnyra nė tė cilėn jetohet seksi dhe pasojat qė ka te subjekti i interesuar.

Ėshtė e qartė se po flasim pėr njė seks patologjik, qė tė bėn keq dhe tė bėn tė ndihesh keq. Arsyet e shėndetshme qė tė shtyjnė drejt marrėdhėnieve seksuale, ia lėnė vendin ēifteve qė praktikohen pėr t’i shpėtuar vetmisė, ndjesive tė fajit dhe frikės, pėr tė ushtruar ankthin dhe frikėn, pėr tė krijuar iluzione se po mbajnė nėn kontroll jetėn e tyre. Por arrijnė vetėm tė shkaktojnė vuajtje dhe siklet, madje probleme edhe mė tė mėdha.

Shkaqet

Nė shumė raste, varėsia ndaj seksit shfaqet nė mėnyrė tepėr dramatike tek personat qė janė vetėm ose qė gjenden nė kushte ku nuk mund tė pėrjetojnė njė seks tė ekuilibruar, pėr shembull nė burg. Por edhe jeta nė ēift mund tė ketė njė rol tė rėndėsishėm pėr ta pėrvetėsuar ose jo kėtė ves. Personat qė janė pasionantė kanė partnerė qė e refuzojnė seksin, ose mė saktė nuk e preferojnė shumė, dhe nė kėtė rast problemi mund tė thellohet. E njėjta gjė ndodh me tė dy partnerėt kur kanė probleme me varėsinė ndaj seksit.

Pjesa mė e madhe e studimeve kujtojnė se nė thelb tė kėtij problemi janė njė sėrė shkaqesh biologjike ose mjedisore. Sipas disa kėrkimeve, 16 pėr qind e vartėsve ndaj seksit kanė pėsuar abuzime gjatė fėmijėrisė. Po ashtu, disa studime tė tjera amerikane e vėnė theksin te fakti se shumė pacientė vijnė nga familje tepėr tė shqetėsuara nga pikėpamja emocionale, a thua se seksi nė njė farė mėnyre pėrfaqėson njė kompensim pėr dashurinė qė nuk kanė marrė gjatė fėmijėrisė.

Nė planin biologjik, studiuesit janė pėrqendruar kryesisht te ērregullimet hormonale: disa thonė se personat qė vuajnė nga ky shqetėsim kanė njė prodhim tė paktė tė prolatinės, njė hormon i prodhuar nga hipofiza (njė gjėndėr qė ndodhet nė bazė tė trurit), qė rritet nė momentin e orgazmės. Pėr tė tjerė problemi shkaktohet nga ndryshimi i dėshirės seksuale, qė i detyrohet njė sjelljeje anormale tė neuro-transmetuesve, dopamina, adrenalina dhe serotonina, qė veprojnė mbi mekanizmat e kėnaqėsisė, njė mekanizėm analog qė hyn nė lojė kur pėrdoren lėndė narkotike.

Kurimi

Varėsia ndaj seksit ėshtė njė problem i ndėrlikuar dhe fusha mė efikase pėr ta trajtuar duket se ėshtė psikoterapia. Psikoterapitė sjellje-njohėse, vetėm ose nė grup, kanė si qėllim “turbullimin” e mekanizmave tė varėsisė, ndėrkohė qė psikoterapitė me orientim analitik marrin nė konsideratė origjinėn e shqetėsimit dhe strukturėn e personalitetit tė pacientit. Nė Shtetet e Bashkuara, grupet e vetė-ndihmės janė shumė tė pėrhapura, tė ndėrtuara mbi modelin e alkoolistėve anonimė pėr tė ndihmuar personat tė largohen nga sjellja patologjike. Nė shumė raste, terapia shoqėrohet me barna, duke pėrdorur ilaēe antiderpresive qė ndihmojnė nė rikthimin e dėshirės seksuale nė “normė”, ose ilaēe kundėr psikopatisė nė disa raste tepėr tė rėnda. 

/Shekulli Online/ Pėrgatiti: E.L/


Videot e fundit
2 Komente
Dardan
Me falni por ku eshte kurimi ketu?? Pastaj, kjo eshte arsyja qe mbushni faqet e gazetave me seks? Kesaj i thone se vete artikullbotuesit jane te semure per seks. Turp!
joni
Halla halla...

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
8 + 6 =
Publikohet pėr herė tė parė njė foto e sulmit tė Kullave Binjake
Momenti mė i tmerrshėm pėr Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, qė ndodhi nė 11 shtator tė vitit 2001, ėshtė fotografuar.  Pamjet e dy kullave binjake qė u rrėzuan pas sulmit terrorist tė vitit 2001, po bėjnė xhiron e botės. Fotografia e mėposhtme ėshtė bėrė nga njė  avion dhe ėshtė zbuluar kėto ditė.
Brenda bunkerit antiatomik tė Moskės (FOTO)
“Njė bunker nėntokėsor gjigant dhe sekret, i ndėrtuar nga regjimi komunist nė Shqipėri, dekada mė parė, pėr t’i mbijetuar njė sulmi nuklear nga Bashkimi Sovjetik ose Shtetet e Bashkuara, u hap pėr publikun pėr herė tė parė”, shkruan "Daily Mail", pas ēeljes pėr publikun tė bunkerit tė ndėrtuar gjatė
Dr. Flori nė daljen e fundit mediatike (VIDEO)
Dr. Flori nė daljen e tij mediatike para se tė ndahej nga jeta dha njė intervistė pėr Ermal Mamaqin nė emisionin e tij, “6 ditė pa Ermalin”. Gjatė emisionit, Flori tregon njė ndodhi me bashkėshorten e tij, tė cilėn e ngatėrroi me njė fjalė tjetėr gjatė kohės kur ata ishin tė fejuar. Flori zbuloi s