Sėmundjet kardiovaskulare, shkaku kryesor pėr vdekjet
  • Vdekjet nga sėmundjet kardiovaskulare nė rritje. ISHP, model parandalimin e sėmudjes. Shėrbimi i Kujdesit Parėsor, rol vendimtar nė diagnostikimin dhe parandalimin e rasteve
Publikuar më 08.05.2013 | 14:56

Besarta Basha

-Vdekjet nga sėmundjet kardiovaskulare janė nė rritje. Ky ėshtė konstatimi i njė studimi tė bėrė nga specialistė tė Institutit tė Shėndetit Publik. Ky fakt u bė i ditur nga Jeta Lakrori, specialiste e pranė kėtij institucioni, gjatė referimit tė saj nė Konferencėn Ndėrkombėtare tė Shėndetit publik me temė “Sėmundjet jo tė transmetueshme, sfidė pėr shėndetin publik.” Specialistja e ISHP-sė. Aktualisht sėmundjet jo ngjitėse ku futen ato kardiovaskulare, llojet e ndryshme tė kancerit dhe sėmundjet kronike pulmonare llogariten tė marrin rreth 89 pėr qind tė vdekjeve nė Shqipėri. Prandaj i ėshtė kushtuar njė vėmendje shumė e madhe parandalimit tė kėtyre sėmundjeve, si faktorin kryesor pėr uljen e numrit tė vdekjeve nė vend. Lakrori thotė ndėr tė tjera se faktorė tė tillė riskantė si pėrdorimi i alkoolit, duhanit dhe njė dietė e varfėr ushqimore janė shumė problematike dhe prezente njėkohėsisht si nė zonat rurale dhe nė ato urbane tė Shqipėrisė. Nė kėto rrethana, zbulimi i hershėm i sėmundjes dhe menaxhimi i saj luan njė rol vendimtar. Pėr kėtė, Lakrori, sė bashku me kolegė tė saj, specialistė tė ISHP-sė kanė hartuar njė model pėr parandalimin e sėmundjes, duke u fokusuar mė tepėr tek shėrbimi parėsor. Kjo me arsyetimin qė janė mjekėt e kujdesit tė shėrbimit parėsor kanė kontaktin e parė dhe tė herėpashershėm me pacientėt qė vuajnė nga sėmundjet kardiovaskulare. “Kemi pėrgatitur njė model se si njė mjek i familjes duhet tė vlerėsojė sėmundjen jo vetėm tek pacientėt qė vuajnė, por edhe tek ata qė nuk e kanė patur mė parė njė tė tillė”, theksoi Lakrori. Sipas saj, duhet bėrė shumė nė parandalimin e sėmundjes. Kjo ka tė bėjė me faktorėt qė ēojnė nė kėto sėmundje. “Mungesa e aktivitetit fizik, me ndryshimin e stilit tė jetesės, ka ndikuar jo vetėm nė cilėsinė e jetės sė qytetarėve, por edhe nė shtimin e sėmundshmėrisė. Kėshtu, inaktiviteti fizik ėshtė pėrgjegjės pėr sėmundjet kardiovaskulare si sėmundjet koronare tė zemrės, goditja nė tru, tensionin e lartė tė gjakut dhe  mbipeshėn. Por, inaktiviteti fizik ėshtė pėrgjegjės edhe pėr disa lloje kanceresh si ai i gjirit, kolonit, diabet tip 2, sėmundjet mendore, sėmundjet muskulo-skeletike”, bėn me dije Lakrori. Sipas saj, modeli i paraqitur nga ISHP, ka njė kosto shumė tė vogėl dhe ėshtė shumė efektiv nė parandalimin e rasteve. Problematikė pėrbėjnė zonat nė tė cilat kujdesi i shėrbimit parėsor nuk kontrollohet herė pas here nė zbatimin rigoroz tė kėtij modeli. Kjo mė ps shėrbeu si temė debati dhe shkėmbim eksperiencash mes profesionistėve tė shėndetit publik nė Shqipėri dhe Kosovė. Ndėrkohė, ISHP-ja pėrmes shifrave tė bėra publike tregon se rrezikshmėrinė qė paraqet jeta sedentare apo mungesa e aktivitetit fizik. “Njerėzit inaktivė fizikisht rrezikojnė vdekjen nė 20-30% mė shumė se ata qė janė aktivė fizikisht. Inaktiviteti fizik shkakton 21–25% tė kancerit tė gjirit, tė kolonit, 27% tė diabetit tip 2 dhe rreth 30% tė sėmundjes ishemike tė zemrės. Nė vendin tonė inaktiviteti fizik ėshtė pėrgjegjės pėr 6 % tė shkaqeve tė sėmundjeve kronike”, thotė Jeta Lakrori. Sipas saj, aktiviteti fizik i rregullt ėshtė mjet i rėndėsishėm pėr pėrmirėsimin e shėndetit nė pėrgjithėsi, fizik dhe mendor si dhe zvogėlon shumė rrezikun pėr sėmundjet kronike tė njerėzve. Sipas tė dhėnave botėrore, inaktiviteti fizik ėshtė faktori i katėrt i riskut pėr sėmundje kronike nė shkallė botėrore, por shkon deri nė 6.6% nė vendet me tė ardhura tė mesme, apo 7.7% nė vendet me tė ardhura tė larta. Inaktiviteti fizik ėshtė pėrgjegjės pėr 6 % tė tė gjitha vdekjeve nė botė, ndėrsa nė Rajonin Europian ėshtė pėrgjegjės pėr rreth 10% tė tė gjitha vdekjeve, ose 600 000 vdekje nė vit. 

Studimi, fėmijėt nuk kryejnė aktivitet fizik

Nė vendin tonė mbetet ende problematike mungesa e aktivitetit fizik tek fėmijėt dhe tė rinjtė. Kėtė e vėrtetojnė mė sė miri tė dhėnat e bėra publike nga Instituti i Shėndetit Publik pėr fėmijėt dhe tė rinjtė obezė. Kėshtu, studimi “Mbi monitorimin e sjelljeve me risk tek tė rinjtė e shkollave tė mesme nė vendin tonė ”, nga ISHP, tregoi se vetėm 14.4% e tyre kanė kryer pėr tė paktėn 30 minuta njė veprimtari fizike nė 5, ose mė shumė ditė tė javės . Ndėrkohė, djemtė kryejnė aktivitet fizik mė shumė se vajzat. “Nėse shohim meshkujt dhe femrat, janė pėrkatėsisht 18% e meshkujve qė kryejnė tė paktėn 30 minuta njė veprimtari fizike nė 5, ose mė shumė ditė tė javės. Ndėrsa 11.9% e femrave kryejnė pėr tė paktėn 30 minuta njė veprimtari fizike nė 5, ose mė shumė ditė tė javės”, bėhet e ditur nga studimi. Shqetėsuese mbeten gjithashtu shifrat e orėve tė shpenzuara para televizorit. Rreth 61% e nxėnėsve, sipas studimit, shohin televizor 2-4 orė ēdo ditė. Kryerja e 150 minutave nė javė, apo 30 minuta nė ditė, e aktivitetit fizik tė moderuar redukton 30% rrezikun pėr sėmundje ishemike tė zemrės, 27 % tė diabetit dhe 21-25 % tė kancerit tė gjirit dhe tė zorrės. Kryerja e aktivitetit fizik tė moderuar, gjithashtu ka rrezik mė tė ulėt pėr goditje nė tru, hipertension, depresion dhe mban peshėn trupore nėn kontroll. 


Videot e fundit
0 Komente

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
1 + 9 =
Tigri i Putinit ha 15 dhi nė Kinė
Njė tigėr i rrallė siberian, i lėshuar nė natyrėn e egėr nga Presidenti rus, Vladimir Putin, ka shqetėsuar fermerėt nė verilindje tė Kinės. Agjencia zyrtare e lajmeve kineze, “Xinhua” njoftoi tė mėrkurėn se kafsha e quajtur Ustin, kafshoi dhe vrau 15 dhi, ndėrsa tre tė tjera rezultojnė tė zhdukur
Shpėtoi 669 hebrenj gjatė holokaustit, dhe nuk e di qė ėshtė ulur midis tyre (VIDEO)
Nicholas Winton ėshtė njė humanitar i cili organizoi njė operacion shpėtimi qė shpėtoi jetėn e 669 fėmijėve hebrenj nga kampet naziste nė Ēekosllovaki. Ai i solli ata nė Britaninė e Madhe nė mes tė viteve 1938-1939. Pas luftės, pėrpjekjet e tij mbetėn tė  panjohura. Por nė 1988, gruaja e Winton, G
Humbin me rezultatin 20-0, arsyeja? Njė lopė..
Njė ekip i ligės amatore franceze, Marly-Gomont, humbi njė garė me rezultatin e pabesueshėm,  20-0, pėr njė arsye shumė tė veēantė. Ngjarja e ēuditshme ka ndodhur nė njė kampionat amator, ku skuadra Marly-Gomont humbi 20-0 kundėr rivalėve Tupigny. Situata nuk ishte shumė dėshpėruese kur rezultati