Ja si tė kuroni tė gjitha sėmundjet e stomakut
Publikuar më 18.08.2013 | 20:19

Tė gjithė kemi preferencat tona pėr frutin mė tė shijshėm. Kjo edhe pa e ditur se brenda njė kokrre lajthie apo ulliri, gjenden vitamina tė shumta, qė ndihmojnė organizmin tė punojė nė mėnyrė tė shėndetshme. Pa e ditur se me lėngun e degėve tė dardhės, mund tė ulim temperaturėn qė i ka kaluar tė 40 gradėt, edhe pse kemi pirė antibiotikė pa fund. Apo, se me ēajin qė pėrftohet nga thana, manat, degėt e ullirit mund tė kurohen sėmundje tė tilla si mėlēia, ulcera nė stomak, skleroza, etj.

Madje ka fruta tė cilat rekomandohen nga Mjekėsia Popullore edhe pėr kurimin e sėmundjeve mė tė rėnda, si ato tė zemrės, stomakut, tensioni, anemia, kanceri. Ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme, mbi tė cilėn bien dakord, si Mjekėsia Popullore, ashtu edhe ajo moderne e ditėve tė sotme, lidhet me faktin se nė tryezėn tonė nuk duhet tė mungojnė nė asnjė vakt frutat. Larmia e tyre duhet tė jetė e madhe, kjo edhe pėr faktin se organizmi i njeriut asimilon gjithēka, duke i shndėrruar ato nė vitaminat dhe karbohidratet bazė pėr mirėfunksionimin e tė gjitha organeve.

Ja cilat janė kėshillat mė tė fundit qė japin mjekėt, qė nėse ēdokush do t’i zbatojė nuk do tė jetė i rrezikuar nga sėmundjet e stomakut. Bananet ulin aciditetin e stomakut. Lakra turshi parandalon ulcerėn. Hudhrėn parandalon shfaqjen e ulcerės nė stomak. Cilat janė vetitė kuruese tė mjaltit, mollės dhe bimėve kurative. Si ndikon mėnyra e tė ushqyerit nė shfaqjen e sėmundjeve tė stomakut. Kėto dhe shumė kėshilla e rekomandime tė tjera tė mjekėve.

 Kėshillat e mjekėve, pėrgatitja dhe pėrdorimi i kurave popullore

Sėmundjet e stomakut janė tė shumta dhe tė ndryshme. Pėr mjekimin e tyre mjekėsia popullore ju vjen nė ndihmė me disa kura popullore, tė cilat mund t’i pėrgatitni lehtėsisht. Stomaku gjendet nė pjesėn e sipėrme tė barkut, nėn brinjė dhe diafragmė, dhe lidhet me gurmazin dhe zorrėt si njė kanal i pėrbashkėt, i cili vazhdon deri nė anus. Stomaku ka formėn e njė qeseje, ndėrsa madhėsia e tij ndryshon sipas moshės dhe gjinisė. Stomaku ėshtė nė gjendje tė zgjerohet dhe tė mbajė lėndė ushqimore nė sasi deri nė disa litra. Mjekėt popullorė kanė shpjeguar sėmundjet qė shfaqen nė stomak, si dhe kurat popullore pėr shėrimin e tyre.

Ēfarė sėmundjesh mund tė shfaqen nė stomak?

Nė stomak mund tė shfaqen disa lloje sėmundjesh si gastrit akut dhe kronik, ulcera dhe hiperacidet. Nė sėmundjen e gastritit akut, cipa e stomakut infektohet, pezmatohet. Gjithashtu, cipa e stomakut, dobėsohet nėn veprimin e mikroorganizmave, nga substancat kimike, nga ushqimet e prishura dhe sidomos kur veprohet kundra rregullave tė higjienės.

Si ndikon ushqyerja nė gastritin akut?

Mėnyra e tė ushqyerit dhe ushqimi qė konsumon ēdo njėri ėshtė janė shkaktarėt kryesorė tė kėsaj sėmundjeje. Ngrėnia e tepruar, mospėrtypja mirė e ushqimit nga goja, kur pėrdoren ushqime tė rėnda, tė nxehta, tė ftohta, ngacmuese, shumė tė ėmbla, mish, peshk, patate, perime tė kalbura, duhan, alkool, hudhra, kafe, salcė, shkaktojnė gastrit akut. Gastriti akut ka kėto shenja dobėsim trupor, tė vjella, dhimbje nė pjesėn e sipėrme tė barkut, ndjesi thartire dhe djegie nė stomak. Gastriti kronik ėshtė pezmatimi i stomakut pėr njė kohė tė gjatė, si pasojė e proceseve akute, sidomos kur stomaku rėndohet me ushqime tė tepėrta, tė nxehta dhe tė forta. Sėmundja shkaktohet nga humbja e oreksit, tė vjellat, rėndimi i ushqimit nė bark, thartia nė stomak, dhimbjet e kokės, etj. Ulcera e stomakut shkaktohet si pasojė e gastritit kronik, ku zhvillohen puērra nė cipėn e stomakut, ose nė pjesėn fillestare tė zorrės sė hollė (duoden). Kjo ėshtė njė sėmundje nga e cila stomaku preket mė shpesh.

Djathė dhe qumėsht

Pėr ulcerėn nė mjekėsinė popullore pėrdoret kjo metodė kurimi. Merrni 1 kg djathė tė ri pa kripė, 1 kg qumėsht tė zier dhe tė ftohtė. I pėrzieni bashkė derisa tė formohet njė formė kremi. Pėrgatesėn e mbani nė njė enė plastike nė frigorifer dhe e konsumoni ēdo vakt nga njė lugė gjelle para buke.

Nenexhik

Njė lugė ēaj nenexhik i copėtuar e vendosni nė njė copė leukoplasti, tė cilin duhet ta ngjisni mbi kėrthizė. Leukoplastin duhet ta mbani aty pėr disa orė derisa t’u pushojė dhimbja e barkut nga shqetėsimet e stomakut.

Lakra turshi

Lėngu i lakrave turshi ka dhėnė rezultate tė mira pėr sėmundjet e stomakut dhe pėr ulcerėn. Ky lėng duhet tė pihet ēdo 2 orė nga 1 lugė gjelle pėr 1-2 muaj rresht. Gjatė kėtij mjekimi nuk duhet tė pihen pije alkoolike dhe duhan, kurse qumėsht dhe lėngje frutash mund tė pini sipas dėshirės.

Panxhari i kuq

Pėr shėrimin e stomakut, merrni 50 gr lėng panxhar tė kuq, 50 gr lėng patatesh tė shtrydhura, 50 gr lėng boronicė. Kėto pėrzihen nė njė enė dhe lihen aty pėr 7 ditė rresht. Ky lėng pėrdoret pėr mjekimin e gastriteve, hiperacideve, si dhe pėr shėrimin e ulcerave nė stomak e duoden.

Pėrzierje bimėsh

Pėr mjekimin e gastriteve hiperacide pėrdoret kjo kurė. Merrni 10 gr rrėnjė ēikoreje, 10 gr fruta tė dėllinjės sė zezė, 30 gr hithra gjethe, 30 gr bar pelini. Merrni 2 lugė ēaj nga kjo pėrzierje dhe e valoni mė 1 gotė ujė pėr 15 min. Ky ēaj pihet nga 2 gotė ēaji nė ditė.

Lule basani

Nė 2 litra ujė hidhni 3-4 lule basani tė thara e tė grimcuara. Kėto i zieni pėr 20-30 minuta. Pasi pėrgatesa tė ftohėt e kulloni dhe shtrydhni. Ēaji pihet gjatė ditės nga 1 ose 2 gotė ujė, pak i vakėt dhe i ėmbėlsuar sipas dėshirės.

Majdanoz

Merrni 1 lugė gjelle majdanoz, po 1 lugė gjelle rrėnjė grami dhe njė dorė mustaqe misri. Pėrzierjen e zieni pėr me 3 gota uji pėr 15-20 minuta. Pėrgatesa pihet 2 herė nė ditė nga 1 gotė e gjysmė uji para buke pėr 5-6 ditė rresht.

Raki

Pėr mjekimin e ulcerės, merrni ēdo mėngjes esėll 30-40 gr raki rrushi tė fortė 19 gradė. Kjo pihet me gllėnjka. Gjysmė orė pas pirjes sė rakisė hani 1 lugė gjelle me mjaltė, kurse nė darkė para gjumit, merrni 1 lugė gjelle me vaj lule basani. Mjekimi vazhdon pėr 30-40 ditė.

Hudhra

Njerėzit qė konsumojnė shumė hudhrėn janė mė pak tė prekur nga sėmundja e ulcerės nė stomak. Ajo ka veti dezinfektuese. Hudhra mund tė konsumohet e gatuar, e njomė, por edhe e thatė. Nė rastet kur ajo gatuhet, mundėsisht jo shumė tė butė, por mė e mira do ishte tė skuqet fare pak pėr tė mos i humbur vlerat e saj.

 

 

Kura tė dobishme pėr ulcerėn e stomakut

Personat mė tė prekur nga sėmundja e ulcerės nė stomak janė pikėrisht meshkujt. Ende nuk dihet shkaku i vėrtetė i shfaqjes sė saj. Por, meqenėse ulcera nė mė tė shumtėn e rasteve ėshtė e pranishme te personat qė konsumojnė pije alkoolike, mendohet se mund tė jetė kjo arsyeja, pse ajo ėshtė mė e pėrhapur te meshkujt. Njerėzve qė vuajnė nga ulcera nė stomak nuk u rekomandohet tė pinė kafe. Konsumimi i saj do tė ishte e dėmshme pėr shėndetin e tyre. Gjithashtu, nuk u kėshillohet pėrdorimi i aspirinave. Njerėzit qė konsumojnė alkool dhe qė vuajnė nga kjo sėmundje duhet tė tregojnė njė kujdes tė veēantė. Alkooli i marrė me aspirinėn ose analgjezikė tė ngjashėm rrit rrezikun pėr gjakrrjedhje nga stomaku.

Mjalti

Njė prej mundėsive tė pakta qė pėrdoret pėr kurimin e ulcerės nė stomak ėshtė mjalti. Vetitė e tij kuruese janė tė dukshme, nėse ai pėrdoret tė paktėn 4 lugė ēaji mjaltė nė ditė. Ky pėrfundim u bė i ditur pas shpalljes sė rezultateve tė njė studimi tė kryer nė Zelandėn e Re. Nė tė morėn pjesė mė shumė se 2000 pjesėmarrės, nė tė cilin u vėrtetuan efektet pozitive tė tij. Mjalti kishte nė pėrbėrje tė tij elemente, tė cilat kishin efekt rigjenerues, sidomos te plagėt. Ai i pastronte ato dhe i mbronte nga infeksionet e ndryshme. Pėr kurimin e kėsaj sėmundjeje shpesh mjalti mund tė pėrdoret me lėngun e gjetheve tė murrizit. Ēaji kėtyre gjetheve duke u pėrzier me njė sasi mjalti duhet lėnė pėr 24 orė nė njė enė dhe mė pas pihet nga 1 lugė ēdo mėngjes.

 

 

 

Ēfarė duhet tė kenė kujdes personat qė vuajnė nga stomaku

Alkooli

Personat qė prekėn mė shpesh nga sėmundja e ulcerės nė stomak janė meshkujt. Kjo vihet re sidomos tė ata qė konsumojnė nė mėnyrė tė rregullt pijet alkoolike. Ende nuk ėshtė zbuluar sė cilat janė shkaqet.

 

Aspirina

Njerėzit qė vuajnė nga ulcera nė stomak dhe qė janė pėrdorues tė pijeve alkoolike duhet tė tregojnė kujdes. Alkooli i marrė me aspirinėn ose analgjezitė tė ngjashėm rrit rrezikun pėr gjakrrjedhje nga stomaku.

 

Kafeja

Tė sėmurėve, qė vuajnė nga ulcera nė stomak, u ndalohet rreptėsisht pirja e kafesė. Madje, nuk u rekomandohet tė konsumojnė as produkte qė kanė nė pėrbėrje tė tyre kafenė. Konsumimi i saj ēon nė keqėsim tė shėndetit.

 

 

Ulliri veti kuruese pėr stomakun

Jo mė kot, ulliri ėshtė cilėsuar si njė ndėr bimėt mrekulluese. Gjethet e ullirit dhe lėvoret e degėve pėrmbajnė tanimė dhe kanė shije tė hidhur. Ato kanė veti rrudhėse, tonike dhe antipiretike. Pėrdoren me rezultate shumė tė mira kundėr arteriosklerozės, tensionit tė lartė tė gjakut dhe nė rastet e sėmundjeve me temperaturė. Ato kanė veti direkte dhe pakėsojnė sasinė e sheqerit nė gjak.

 

Kuron

1-Arteriosklerozėn

2-Tensionin e lartė

3-Ul temperaturėn e lartė

4-Pakėson sasinė e sheqerit nė gjak

5-Rregullon metabolizmi

6-Rekomandohet pėr ekzemat nė lėkurė

 

Bananet ulin aciditetin e stomakut

Bananet janė shumė tė rėndėsishme nė pėrdorimin kundėr hemorragjisė cerebrale, po ashtu ato ulin tensionin e lartė, ulin aciditetin e stomakut, si dhe ndihmojnė kundėr diarresė. Nė qoftė se vuani nga tensioni i lartė, duhet tė mendoni gjithmonė pėr frytin tropikal tė bananes. Dielli ėshtė ai qė ngre tensionin, ndėrsa banania bėn tė kundėrtėn e tij. Studimet kanė treguar se banania ėshtė njė frutė shumė e pasur me kalium, dhe si e tillė ajo ndihmon nė uljen e rrezikut tė hemorragjisė cerebrale. Banania ėshtė burim kaliumi, njė frutė e tillė ka 396 miligramė ose 11 pėr qind tė mineraleve tė nevojshme tė njė dite. “Dy deri tre banane nė ditė janė optimale”, thotė Biofisikanti David Young. Nėpėrmjet kėsaj frute ndodh ulja e ndjeshme, qė shkakton kundėr aciditetit tė lartė nė stomak. Banania mbron stomakun, pasi arrin tė bllokojė bakteret qė mund tė jenė aktive nė tė.

 

Kuron

1-Ulin tensionin e lartė

2-Janė kundėr diarresė

3-Ul rrezikun e hemorragjisė cerebrale

4-Banania mbron stomakun

 

Dieta qė mbron stomakun, kėshilla pėr stomak tė rrafshėt

Edhe pse hani pak dhe lėvizni shumė, prapė nuk mund tė hiqni qafe shtresat e dhjamit nė stomak. Ndoshta, pėr tė gjitha kėto fajtor ėshtė kripa. Ky mineral lidh ujin dhe me kėtė fryn fibrat. Njėra nga zonat mė tė shpeshta ku grumbullohen kilet e tepėrta, ėshtė stomaku dhe, ēka ėshtė mė e tmerrshmja, mė vonė kilet e tepėrta nga kjo zonė vėshtirė hiqen. Nėse filloni dietė pa ushtrime, do tė humbisni kilogramė, por stomaku do tė jetė i lėshuar. Nėse vetėm ushtroni dhe vazhdoni tė hani ushqime tė njelmėta tė dimrit, nuk do tė arrini shumė sukses. Ushtrimet e sugjeruara, ushqimi dhe truket, tė cilat do t’u ndihmojnė tė humbni nė peshė.

 

Pini ujė tė pa gazuar

Asgjė mė lehtė se kjo: evitoni pijet e gazuara qė fryjnė stomakun. Ėshtė ideale tė pini dy litra ujė tė pa gazuar nė ditė dhe stomaku nė masė tė madhe do t’u zvogėlohet.

Asgjė pa ushtrime

Pėr djegien mė tė mirė tė dhjamit, mė sė miri ėshtė tė ushtroni aerobik. Nė kėtė grup bėjnė pjesė tė gjitha aktivitetet qė angazhojnė grupe tė mėdha tė muskujve – vrapimi, ecja e shpejtė, noti. Ushtroni ēdo ditė 30 minuta.

 

Shmangni kripėn

Edhe pse hani pak dhe lėvizni shumė, prapė nuk mund tė hiqni qafe shtresat e dhjamit nė stomak. Ndoshta pėr tė gjitha kėto fajtor ėshtė kripa. Ky mineral lidh ujin dhe me kėtė frynė fibrat. Pėr kėtė arsye, mos e teproni me kėtė mėlmesė dhe sa herė qė ėshtė e mundur, zėvendėsojeni me mėlmesė bimėsh. Konsumoni nė mėnyrė tė matur djathin dhe pėrpunimet e mishit.

 

Tundja nėpėr stomak

Njėri nga fajtorėt qė stomaku juaj mund tė jetė i theksuar, ėshtė edhe tretja e keqe. Shumė femra vuajnė nga ky problem, por pse? Kur ushqimi nė kohė tė gjatė qėndron nė zorrė, vjen deri te fryrja dhe krijohen gazrat tė cilat e rrisin volumin e stomakut. Ja njė veprim i thjeshtė, i cili do t’u ndihmojė ta zgjidhni kėtė problem: gjysmė ore pas ushqimit, shtrihuni nė shpinė dhe pastaj pėr pesė minuta, me duar tundeni stomakun. Sė pari, shtypeni stomakun me majat e gishtave nga kėrthiza nė anėn e majtė dhe tė djathtė dhe pastaj tundeni stomakun me shuplaka. Kėshtu do ta nxisni tretjen.

 

Tėrhiqeni brenda stomakun!

Efekti ėshtė i dyfishtė: kur e tėrhiqni stomakun, automatikisht dukeni mė vitale. Por kjo nuk ėshtė e tėra! Pėrsėriteni kėtė disa herė nė ditė, duke u munduar tė qėndroni nė kėtė pozitė disa sekonda. Kėshtu do tė forconi muskujt dhe do tė zgjidhni problemin e stomakut tė theksuar.

 

Dushi relaksues pėr vijė vitale

Zhytuni ēdo natė nė vaskėn me ujė. Nė mėnyrė fantastike do tė relaksoheni, ndėrsa mund tė punoni edhe nė vijėn tuaj trupore. Provoni mėnyrėn si nė vijim: bėni njė pėrzierje prej gjashtė pikave tė lėngut tė limonit, dy lugėve ajkė dhe tėrė kėtė hidheni nė ujė. Ledhatojuni pėr 20 minuta. Temperatura e ujit duhet tė jetė 38 gradė. Kjo larje do tė nxisė qarkullimin e gjakut dhe do tė tėrheqė lėkurėn.

 

Termoterapia shkrin dhjamin

A do tė dėshironit qė pėr vikend tė vishni njė fustan i cili thekson vijėn trupore? Nė kėtė rast, do t’ju bėjė mirė njė terapi e ngrohtė, e cila largon lėngjet e tepėrta nga organizmi dhe shpejt zvogėlon masėn e stomakut. Fėrkojeni pakėz losion kundėr celulitit nė stomak, mbėshtilleni belin me folije plastike dhe lėreni tė veprojė 15 minuta.

 

 

Vetitė e gjetheve tė manaferrės pėr stomakun

 

Nė mjekėsinė popullore pėrdoren frutat, gjethet, lastarėt e njomė dhe rrėnjėt. Gjethet e reja mblidhen nė qershor- korrik dhe thahen nė hije nė shtresa tė holla. Frutat e manaferrės konsumohen tė freskėta pasi piqen mirė; me to pėrgatitet reēeli i cilėsisė sė mirė. Me frutat e manaferrės bėhet verė, uthull dhe raki. Vera ka vlera tė mira mjekėsore. Frutat e manaferrės pėrmbajnė sheqerna, vitaminė C, karotinė, Vitaminė E, acide organike, pektinė etj. Po ashtu, edhe gjethet e saj janė tė pasura me vitaminė C, acide organike, lėndė tonike dhe aromatike. Nė fara ndodhet vaji yndyror nė masėn deri 12%. Tė gjitha pjesėt e bimės kanė veti mjekėsore shumė tė mirė.

 

Vetitė dietike dhe fitofarmacautike

 

Qysh nė lashtėsi janė pėrdorur nga njeriu pjesėt e bimės si gjethet e majat, pėr tė bėrė ēajra kundėr sėmundjeve tė aparatit tretės, si dhe nė formė kompresash (leckash) me pėrdorim tė jashtėm. Gjethet e manaferrės kanė veti rrudhėse, djersitėse dhe qetėsuese. Ato ndikojnė edhe nė uljen e temperaturės. Nė kėto raste pėrdoret infuzi, i cili pėrgatitet si vijon: Merren 6-10 gramė gjethe dhe zhyten nė njė gotė me ujė tė valuar, duke i lėnė aty pėr 10 minuta. Gjatė ditės pihen 1-2 gota tė tilla, nė gjendje tė vakėt. Ky infuz (ose i pėrgatitur nė formė ēaji) rekomandohet tė pihet nė rastet kur personi ndien djegje nė stomak e nė zorrė, nė raste thartirash, diarresh, si dhe nė formė gargarash (shpėrlarje e gojės dhe e grykės), kur ka djegie nė gojė, nė mishrat e dhėmbėve. Ky ēaj ėshtė shumė rezultativ dhe kundėr hemorroideve (majasėllit) dhe nė sėmundjen e sheqerit.

 

Njė ēaj shumė i dobishėm pėr organizmin

Merren 100 gram gjethe manaferrash dhe hidhen nė njė liter ujė. Kėto zihen jo mė shumė se 10 minuta. Nga ēaji i pėrgatitur, pihen tri gota nė ditė, pėr tri ditė rresht. Ēaji i gjetheve, i sythave dhe i lastarėve pėrdoret me efekt edhe nga kardiakėt (ata qė vuajnė nga zemra), ata me sėmundje tė stomakut bile pėr ēdo njeri, qoftė edhe i shėndoshė, ēaji i pėrmendur jo vetėm qė ėshtė i parrezikshėm, por, pėrkundrazi, ėshtė shumė i dobishėm pėr organizmin e tij. Gjethet e thara tė manaferrės janė pėrdorur nė sėmundjet e mushkėrive pėr ndalimin e gjakut. Kėto pėrdoren nė formė dekokti, duke i dhėnė tė sėmurit nga 4-5 gota nė ditė, me mjaltė ose me sheqer. Kėshilla pėr pėrdorim kundėr sėmundjes sė sheqerit: Merren dy duar me gjethe e maja manaferre, pastrohen, shtypen dhe vihen tė zihen nė njė litėr ujė. Nga lėngu i kulluar, i sėmuri merr tri herė nė ditė nga njė filxhan para buke. Pėrfundime tė mira japin edhe frutat e manaferrės, tė cilat mund tė konsumohen tė freskėta, si dhe nė formė ēaji me verė: Merren 150-200 gramė fruta manaferre, zihen nė njė gotė tė mbushur me verė. Nga lėngu i prodhuar merren ēdo ditė 1-2 gota tė vogla, nė gjendje tė ngrohtė. Frutat e manaferrės shuajnė etjen, pėrdoren nga tė sėmurėt me diarre kronike, me dhimbje nė kyēe, me infeksione nė veshka e nė fshikėzėn e urinės, me kollė etj. Kundėr dizenterisė pėrdoret kjo kėshillė praktike:

Merren rreth njė kg fruta manaferre dhe pasi shtypen, vihen tė zihen pėr gjysmė ore nė njė enė ku ėshtė hedhur njė gotė me ujė. Nga lėngu i fituar, pasi kullohet, merren 3-4 lugė gjelle nė ditė.

Kundėr astmės pėrdoret kjo kėshillė: Merren njė sasi frutash manaferre dhe thahen. Pastaj, bluhen nė mullirin e kafesė. Nga pluhuri i pėrfituar merren 2 lugė kafeje, esėll duke pėrcjellė me qumėsht ose me ujė. Pluhuri i formuar nga bluarja e manaferrave tė thara pėrdoret edhe kundėr hemorroideve:

Merren tri here nė ditė, para buke, nga njė lugė kafeje nga ky pluhur.

Kamomili

Pėrdoret kundėr dhembjeve dhe shtrėngimeve, inflamacioneve tė lėkurės dhe mukozės sė gojės, fytit, hundės, syve, po ashtu pėr rregullimin e tretjes sė ushqimit, pastrimin e rrugėve urinare nga jashtė dhe brenda, kundėr hemorroideve, te kokėdhembjet, pėr qetėsim, pėr fshikėzėn e urinės, zorrė, stomak, kundėr rėrės nė mėlēinė e zezė, te urinimet me vėshtirėsi, ērregullimet e menstruacioneve, si mjet kundėr qelbėzimeve.

 

Dhimbja e stomakut

Njė zgjerim ose varg zgjerimesh nė pjesėn pararendėse tė kanalit ushqyes, nė tė cilin bluhet ushqimi. Sipas ekspertėve kjo ėshtė pamja qė ka stomaku gjatė keqfunksionimit tė tij. Ēdo 24 orė krijohen gjashtė deri shtatė litra lėngje nė kanalin midis stomakut dhe zorrės nga gjėndrat e pėshtymės, stomaku, pankreasi, tėmthi dhe zorra e hollė. Megjithėse njerėzit mė tė shėndoshė priren tė kenė oreks mė tė madh, madhėsia e stomakut (dhe jo madhėsia e trupit) duket se ndikon ndjenjėn e ngopjes gjatė dhe pas ngrėnies. Efektet stimulatore tė nikotinės sjellin mbiprodhim tė acidit tė stomakut, duke kultivuar kėshtu njė terren pėr ulcera peptike. Inflamacioni i stomakut – gastriti – dhe ulcerat peptike janė mė tė pėrhapura nė alkoolikėt. Alkooli i marrė me aspirinėn ose analgjezikė tė ngjashėm rrit rrezikun pėr gjakrrjedhje nga stomaku, veēanėrisht nė njerėzit me ulcera tė stomakut.

 

Ēfarė ėshtė ulcera nė stomak

Ulcera ėshtė njė lloj plage e lokalizuar nė stomak (ulcera gastrike) ose nė duoden (fillimi i zorrės sė trashė). Kėto dy lloj ulcerash karakterizohen nga prekja e faqes sė stomakut dhe tė duodenit. Kjo “gropė” fillestare, mė pas zgjerohet nga inflamacioni i cili shpesh ėshtė i dhimbshėm. Nė formėn klasike (30% e rasteve) pikasim njė dhimbje qė i ngjan djegies nė bark, e cila e rrezaton kėtė dhimbje edhe anash apo nė kurriz. Dhimbja ka ritmin e vakteve tė ngrėnies dhe shfaqet njė ēerek ore pas ngrėnies. Pra, pacienti vuan pas ēdo ngrėnie dhe dhimbja zgjat 2-3 javė dhe mė pas zhduket pas disa javėsh apo muajsh

 

Kanceri nė stomak

Kanceri nė stomak ndodh kur qelizat nė njė pjesė trupi fillojnė tė mos funksionojnė mirė. Ka shumė lloje kanceri dhe zhvillimi i tyre do tė vijė vetėm si pasojė e rritjes jashtė kontrollit tė qelizave jo normale. Lloje tė ndryshme kanceri sillen nė mėnyrė tė ndryshme. Kanceri nė mushkėri, nė gjoks, nė vaginė dhe kanceri nė stomak janė sėmundje shumė tė ndryshme. Sėmundja rritet me ritme tė ndryshme dhe i kundėrpėrgjigjet nė mėnyra tė ndryshme mjekimit. Njerėzit me kancer kanė nevojė pėr njė mjekim qė i nevojitet llojit tė kancerit nė stomak qė ata kanė. Nėse njė person mjekohet pėr njė lloj tjetėr kanceri nė stomak, atėherė sėmundja ekzistuese do tė zhvillohet duke u rrezikuar edhe jetėn. Kanceri i stomakut quhet ndryshe edhe kanceri gastrik dhe fillesėn e tij e ka pikėrisht aty, nė stomak. Stomaku ėshtė i ndarė nė 5 shtresa tė ndryshme. Kanceri mund tė zhvillohet nė secilin prej kėtyre seksioneve. Duke filluar nga shtresa mė e jashtme, numėrohen 5 shtresa dhe shtresa mė e brendshme quhet mukozė. Acidi i stomakut dhe lėngu tretės janė tė pėrbėra nga shtresa e mukozės. Shtresa tjetėr quhet submukoza dhe ėshtė e rrethuar nga muskulaturė, njė shtresė muskujsh qė lėviz dhe pėrzien stomakun. Dy shtresat e tjera janė subceroza dhe ceroza qė janė dhe pjesa mbyllėse ose mbėshtjellėse e stomakut. Shtresa mė e jashtme e stomakut ėshtė ceroza. Pjesa mė e madhe e kancerit nė stomak fillon bė mukozė. Kanceri mund tė zhvillohet edhe mė thellė pėr shkak se infekton edhe shtresat e tjera. Sa mė i thellė tė bėhet dėmtimi aq mė e vėshtirė ėshtė tė kurohet kjo sėmundje. Kanceri nė stomak mund tė zhvillohet me ngadalė nė shumė vjet. Ai nuk shfaqet nė mėnyrė tė papritur. Pasi kanceri zhvillohet ka shumė ndryshime qė ndodhin nė pjesėn e brendshme tė tij. Ndryshimet e fillimit nuk sjellin shumė simptoma ndaj dhe nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve janė tė pa kuptuara.

Kėshilla

1- Pėrdorni sa mė shumė fruta dhe perime. Njė dietė e pasur me futa dhe perime tė freskėta, sidomos ato tė pasura mė shumė vitaminė C, kanė rezultuar se kanė njė ndikim tė madh nė mbrojtjen kundrejt kancerit nė stomak.

2- Evitoni nitratin dhe potasiumin. Kėta pėrbėrės nitrogjen njihen se janė shumė tė dėmshėm dhe japin mė shumė mundėsi zhvillimit tė kancerit tė stomakut. Gjenden mė sė shumti nė mish, sallam, salēiēe.

3- Limitoni duhanin, ushqimet qė pėrmbajnė djegės si dhe qė janė shumė tė kripėsuara. Nė vendet qė tymoset shumė dhe qė preferojnė ushqimet mė shumė kripė ėshtė vėrtetuar se kanė njė nivel mė tė lartė tė prekurve nga kjo sėmundje.

4- Limitoni konsumimin e alkoolit. Alkooli mund tė shkaktojė ndryshime nė qelizat dhe mund tė ēojė drejt kancerit.

5- Limitoni mishin e kuq. Konsumimi i sasive tė mėdha tė mishit tė kuq, sidomos nėse ėshtė i skuqur, rrit mundėsinė pėr zhvillimin e kancerit tė stomakut.

6- Vizitohuni tek mjeku nėse keni simptoma tė ulcerės, si dhimbja e stomakut, djegia apo tė vjelat.

 

 

Ushqimet qė kurojnė ulcerėn

Banania jo e pjekur. Ajo favorizon shėrimin e ulcerės gastroduodenale tė lehtė. Duhet tė ndiqet njė ushqim i ekuilibruar, i pasur nė zarzavate dhe fruta qė tė kenė vitamina C, e njohur kjo pėr mbrojtjen e mukozės sė stomakut. Nė tė kundėrtėn duhen kufizuar proteinat shtazore dhe dhjamėrat. Mishi, peshku ose veza duhen marre vetėm njė herė nė ditė. Duhet pėrdorur ēaji nga bima e njohur e Bar-Bletės.

 

Disa kėshilla pėr tė mos dėmtuar stomakun

1- Gjatė natės trupi ynė qėndron nė pozicionin shtrirė mbi krevat, dhe tė gjitha lėngjet e trupit, sidomos lėngjet tretėse tė stomakut (acidet) qėndrojnė pėr efekt rėndesė dhe enė komunikuese nė tė njėjtin nivel. Ndėrsa me ngritjen nga pozicioni shtrirė nė kėmbė tė gjitha kėto lėngje fillojnė tė lėvizin pėr efekt rėndese nė pjesėn e poshtme tė trupit, (fakti qė kur ecim shumė apo qėndrojmė shumė nė kėmbė na fryhen dhe na dhėmbin kėmbėt ėshtė pikėrisht pėr kėtė efekt). Nė rastin tonė ajo qė na intereson janė acidet qė janė mbledhur nė stomak gjatė natės, tė cilat nėpėrmjet valvolės sė daljes sė ushqimit nga stomaku hyjnė nė zorrėn e trashė dhe prej aty duhet tė neutralizohet nga lėngjet e tjera, siē janė ato tė tėmthit qė i ulin dhe ndryshojnė shkallėn e acidit pėr tė mos dėmtuar vetė organizmin.

 

2- Nė drekė duhet ngrėnė vetėm pjata e dytė, qė mund tė jetė peshk jo i skuqur (me vaj ose gjalpė), por mundėsisht i pjekur nė furrė apo zgarė dhe nuk i hidhet limon apo vaj pėrsipėr. Ose tė gjitha mishrat e bardha si ai i pulės, gjeli i detit kur ėshtė i vogėl tė cilėt tretėn mė shpejt nė organizėm, e shoqėruar me sallatė jeshile pa asgjė tjetėr brenda, si ( qepė, domate, etj.) e spėrkatur me kripė dhe me vaj ulliri tė vjetruar, dhe me aciditet tė ulėt.

 

3- Nė darkė nuk duhet ngrėnė asnjėherė mish ose peshk pėr arsye se organet tretėse dhe gjithė trupi mbas njė dite pune tė lodhshme duhet tė pushojė, si rrjedhim organizmi ynė ngadalėson metabolizmin dhe punėn e organeve tė tij. Ndėrsa ne i japim ushqim klorik dhe bėjmė tė punojė i sforcuar me orė tė zgjatura nė njė kohė kur ne nuk kemi nevojė pėr atė energji nė atė moment. Prandaj nė rastin konkret duhet tė marrim njė pjatė makarona ose pilaf i spėrkatur me vajin e ullirit. Makaronat dhe orizi duhet tė ziejnė vetėm me ujė dhe me asnjė lėng tjetėr, pastaj ta shoqėrojmė me sallatė jeshile. Nė fund njė kokėrr mollė.

 

4- Uji. Ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr organizmin tonė dhe uji mė i mirė ėshtė ai i burimit tė malit ose uji i borės, por qė pihet nė burim dhe jo kur mbyllet nė shishe dhe transportohet nė vende tė tjera, pasi humbet shumė nga vetitė e tij dhe bėhet i rėndė. Sepse kthehet nė ujė tė ndenjur duke u liruar edhe nga molekulat e ajrit qė ndodheshin nė tė dhe duke depozituar nė fund tė saj elementėt pėrbėrės. Kjo bėn qė ky ujė tė jetė i rėndė pėr stomakun tonė, pasi ėshtė kthyer nė njė masė unike pa molekula ajri. Prandaj qė uji i shishes tė rifitojė vetitė e tij fillestarė duhet tė pihet i freskėt.

 

Ftohja e stomakut

 

Stina e verės me temperaturat e larta qė e shoqėrojnė dhe higjiena jo e mirė, shton rrezikon pėr shfaqjen e gastro-enteriteve virale sezonal. Mjekėt tėrheqin vėmendjen qė ēdo rast tė trajtohet me kujdes, sepse mund tė jenė ngjitėse dhe tė krijojnė formėn e njė epidemie. Gastro-enteriti ėshtė inflamacioni i aparatit tretės qė pėrfshin: stomakun, zorrėt e holla dhe ato tė trasha. Prandaj shpesh kjo konsiderohet si “ftohje stomaku”. Kjo sėmundje mund tė shfaqet nė ēdo periudhė tė vitit, por gjatė sezonit tė temperaturave tė larta merr formėn e njė epidemie. Arsyeja e numrit tė lartė tė rasteve shpjegohet me faktin qė temperaturat e larta krijojnė terren tė pėrshtatshėm pėr zhvillimin e mikrobeve qė shndėrrohen nė patogjene pėr aparatin tretės.

 

Simptomat:

Diarre e ujshme.

Tė vjella.

Dhimbje koke.

Ethe.

Krampe abddominale (dhimbje stomaku).

Kėputje trupi.

Temperaturė.

Mungesė oreksi.

Dhimbje gjymtyrėsh dhe muskujsh.

 

Aciditeti provokon sėmundjet e stomakut

 

Ėshtė e njohur dhe pranuar nga shumė autoritete mjekėsorė fakti qė shumė sėmundje zhvillohen pėr shkak tė uljes sė intensitetit tė punės sė organeve tona dhe uljes sė rezistencės sė organizmit pėr shkak tė acidifikimit organik, duke patur parasysh kėtė Dr.George W Crile drejtor i klinikės Cril nė Cleveland, njė nga kirurgėt mė tė famshėm nė botė shprehet se “Nuk ekziston vdekje natyrale. Tė gjithė rastet e vdekjes janė vetėm pika e fundit e acidifikimit tė organizmit nė mėnyrė progresive.

 

GASTRITI

Kufilmė-pluhur. Rrėnjė kufirme mjekėsore. Natėn e parė tė Hėnės sė re, pas Solsticit tė verės, gėrmoni dhe nxirrni rrėnjėt e kufilmės. Asnjėherė tė gjitha rrėnjėt e njė bime, por vetėm disa prej tyre, me qėllim qė tė mos kėrcėnohet vazhdimėsia dhe ekzistenca e tyre. Rrėnjėt lajini mirė dhe lėrini tė thahen mirė dhe shpejt nė rrezet e diellit pėrvėlues, gjė kjo qė pak a shumė evitohet pėr barnat e tjera kuruese. Jko pasi tharja nė diell pengon mykjen dhe lėngun mukozė tė bimėve me shumė ujė. Ruajeni nė njė qese tė linjtė.

Pėrdorimi:

Sipas nevojės pluhurosni njė copė rrėnjė dhe merrni tre herė nė ditė nga njė majė luge. Para se ta gėlltisni, pėrtypeni dhe rrotulloheni mirė nė gojė. Ky pluhur kufilme nga njėra anė pėrforcon efektin e balsamit kufilmė-rozmarinė nga ana tjetėr rekomandohet kundėr shqetėsimeve, dhimbjeve dhe sėmundjeve tė tilla, si pėr shembull kundėr urthit, gastritit dhe sėmundjeve tė tjera tė stomakut e zorrėve.

 

Lėngu i mollės pėrmirėson tretjen

Lėngu i mollės bėn mirė pėr tretjen, si dhe pėr tė shmangur problemet me jashtėqitjen. Ata qė kanė probleme me zorrėn e trashė duhet tė pinė nga njė herė nė ditė nga njė gotė komposto frutash. Tė sėmurėt ėshtė mirė qė larjen ta bėjnė nė vaskė nė pozicionin ulur, duke i shtuar ujit lėvore tė bungut dhe kamomil. Por, pėr t’u shėruar nga infeksionet nė zorrė duhen ngrėnė qepė dhe hudhra tė freskėta. Ngrėnia e njė molle tė ėmbėl para ushqimit liron zbrazjen e zorrėve. Ata qė kanė zorrė pėrtace duhet tė pinė rregullisht tri herė nė ditė nga njė gotė lėng molle para ushqimit.

 

Mjalti lufton ulcerėn e stomakut

Personat mė tė prekur nga sėmundja e ulcerės nė stomak janė pikėrisht meshkujt. Ende nuk dihet shkaku i vėrtetė i shfaqjes sė saj. Por, meqenėse ulcera, nė mė tė shumtėn e rasteve, ėshtė e pranishme te personat qė konsumojnė pije alkoolike, mendohet se mund tė jetė kjo arsyeja pse ajo ėshtė mė e pėrhapur te meshkujt. Njė prej mundėsive tė pakta qė pėrdoret pėr kurimin e ulcerės nė stomak ėshtė mjalti. Vetitė e tij kuruese janė tė dukshme, nėse ai pėrdoret tė paktėn 4 lugė ēaji mjaltė nė ditė. Mjalti ka nė pėrbėrje tė tij elementė, tė cilėt kanė efekte rigjeneruese, sidomos te plagėt. Ai i pastron ato, dhe i mbron nga infeksionet e ndryshme.

 

Brokoli ul rrezikun e kancerit tė stomakut

Preferohet tė konsumohet i zier, dhe pa asnjė yndyrė. Brokoli, njė ndėr bimėt jeshile mė tė pėrdorura nė kuzhinėn mesdhetare, veē tė tjerash ėshtė edhe “medikamenti” bazė pėr pakėsimin e rrezikut tė kancerit tė stomakut dhe tė tubit tė ushqimit. Nisur nga kjo, rekomandohet konsumimi i brokolit kryesisht nga gratė qė kanė rrezikshmėri tė lartė ndaj kancereve tė ndryshme.

 

Molla

Pėrgatitja e uthullės sė mollės dhe ndikimi i saj nė organizėm…

 

 

 

 

Ēfarė ėshtė ulēera peptike, shenjat e saj dhe si kurohet

Ēfarė ėshtė ulēera? Ulēera ėshtė njė humbje e indit tė stomakut ose tė duodenit (zorra 12 gishtore) pėr arsye tė dėmtimit prej acidit tė stomakut dhe lėngjeve tretėse (p.sh pepsina).

 

Sa ėshtė shpeshtėsia? Ulēera e duodenit shfaqet mė shpesh se ajo e stomakut. Ėshtė mė e shpeshtė rreth moshės 30-50 vjeēare dhe 2-4 herė mė shumė tek meshkujt. Ndėrsa ulēera e stomakut shfaqet mė shpesh tek gartė mbi moshėn 60 vjeēare.

 

Cilat janė shenjat? Mė e shpeshta prej tyre ėshtė dhimbja e sipėrme e barkut (epigastrium) dhe ndjenja e djegies nė kėtė zonė. Zakonisht vjen midis vakteve tė bukės. Mund ta ngrej tė sėmurin prej gjumi (mė sė tepėrmi tek ulēera duadenale). Mė ngrėnien e ushqimit dhe pėrdorimin e tabletave antiacid dhimbja zakonisht kalon. Nė vjeshtė dhe pranverė dhimbjet shtohen. Mė tė pakta janė nauzeja (pėrzierja e stomakut )dhe tė vjellat. Ėshtė tipike qė kur villet dhimbjet pakėsohen. Mund tė ketė rėnie nė peshė dhe humbje tė oreksit.

 

Cili ėshtė shkaktari? Shkaktari kryesor ėshtė njė bakterie e quajtur HELICOBAKTER PYLORI ose pėrdorimi i disa ilaēeve si aspirina, NSAI, etj. Disa nga shkaqet e tjera janė trashėgimia, stresi, ilaēet si kortizoni, alkooli, duhani, ndotja e ambientit.

 

Helicobakter pylori: Shumica e ulēerave shkaktohen nga kjo bakterie. Ulēerat duodenale pothuajse 100%. Porse meqė nė disa raste megjithėse tek individi ka Helicobakter pylori por ulēera nuk shfaqet kjo tė bėn tė mėndosh se ka dhe faktor tė tjerė qė ndikojnė si trashėgimia. Helicobakter pylori ėshtė shkaktare edhe e gastritit. Bile edhe e kancerit tė stomakut.

 

Si shihet kjo bakterie? Me anė tė biopsisė tė marrė gjatė endoskopisė(sonda ) dhe bėrjes sė testit ureaz. Ose vrojtimi i saj patologjik nė mikroskop ose mbjellja e saj nė kultur (ambient i pėrshtatshėm pėr tu rritur). Mund tė gjenden nė gjak edhe antikoret (antitrupat) e formuar karshi kėsaj bakterieje.( pėr tė parė nėse dy muajt e fundit a ka patur apo jo helicobacter pylori)

 

Ilaēet NSAI dhe ulēera: Njė nga faktorėt e tjerė kryesor tė ulēerės janė ilaēet si aspirina, endometacina, naprokseni pra ata kundėr dhimbjes dhe kundėr reumatizmės. Ky efekt i dėmshėm i tyre mund tė parandalohet me ilaēe tė tjera. Personat e sėmurė duhet ta informojnė doktorin se kanė ulēėr kur venė pėr tu vizituar. Por mund tė pėrdorni edhe ilaēe qetėsuese jo tė dėmshme si paracetamoli.

 

Komplikacionet e Ulēerės

Hemoragjia e stomakut: Njė nga shkaktarėt kryesor tė hemoragjive (gjakderdhje) tė sistemit tretės ėshtė ulēera. Kėta persona vjellin njė material nė ngjyrė kafeje ose nxjerrin njė feēes sterr tė zezė. Duhet patjetėr tė shkojnė nė urgjencė. Edhe pa kėto shenja nėse djersisin djersė tė ftohta dhe i bie vilani duhet tė dyshojnė pėr hemoragji.

Shpuarja e stomakut (Perforacioni): Ndjehet njė dhimbje e forte si thikė nė bark e menjėhershme. Barku forcohet .Lėvizja dhe ndėrrimi i pozicionit pėr pacientin vėshtirėsohet. Operacioni ėshtė zgjidhja e vetme.

Bllokimi(stenoza) Sidomos ulēerat nė duodenum dhe ato pranė pylorit me edemėn e shkaktuar mund tė ēojnė nė njė bllokim tė ushqimit. Kjo pėrfundon me tė vjella pasi ushqimi nuk ka ku shkon. Njė vjellje e vazhdueshme dhe me tepricė. Megjithėse personi ushqehet mire pėrsėri bie nė peshė pasi ushqimet nuk thithen. Duhet operacion.

Diagnoza:Vizita e pėrgjithshme dhe USG-ja (EKO-JA) nuk na japin ndonjė tė dhėnė pėr ulēerėn por na japin mundėsinė e largimit prej disa diagnozave tė tjera. Analiza mė e mirė ėshtė ajo radiologjike e sidomos EUZOFAGOGASTRODUODENOSKOPIA (sonda nga goja, me anė tė njė tubi qė pėrthyhet duke nisur nga goja e deri tek zorra 12 gishtore mjeku mund tė shohi ēdo pėllėmbė stomakun dhe duodenin duke marrė biopsi nė rastė nevoje. Gjatė kėtij proēesi nuk ndihet dhimbje)

Kurimi

Dieta: Sė pari duhani duhet ndaluar sidomos nėse pi shumė. Duhani vonon shėrimin dhe shton pėrsėritjen e ulēerės. Nuk duhen pėrdorur ilaēet qė mė sipėr thamė qė janė shkaktar. Duhet ndaluar pėrdorimi i alkoolit pasi thyen rezistencėn e mukozės mbrojtėse tė stomakut. Ndėrsa pėr njė dietė fikse sipas tė rejave tė fundit nuk mund tė flitet. Mirė ėshtė qė dieta tė individualizohet. Nėse i sėmuri ndihet keq nga njė lloj ushqimi le ta lėrė atė. Pėrdorimi i qumėshtit nuk ėshtė dhe aq i dobishėm bile ka dhe tė dhėna mė tė fundit se piperi, turshia, yndyrnat dhe ushqimet acidike nuk janė dhe aq tė dėmshme sa mendohej. Megjithatė mendimi im personal ėshtė tė ruheni sa tė mundeni prej kėtyre lloj ushqimesh derisa tė vėrtetohen plotėsisht kėto lloj kėrkimesh.

 

Ilaēet: Tek ulēera ashtu sikurse edhe tek sėmundja e reflusė pėrdoren ose bllokuesit e receptorit H2 (Ranitidin, Famotidin etj.) ose inhibitorėt e pompės sė protonit ( Omeprazol, Lansoprazol etj.) duke bllokuar kėshtu prodhimin e tepėrt tė acidit nė stomak. Nėse tek i sėmuri ėshtė vėnė re Helicobakter pylori duhet pėrdorur bashkė me ilaēet qė pengojnė aciditetin edhe antibiotikėt (amoksicilin dhe klaritromicin apo metronidazol)

Kur ėshtė i nevojshėm operacioni? Pjesa mė e madhe e ulēerave shėrohet me ilaēe por nė rastet kur ilaēet nuk bėjnė dobi, nė raste e shpuarje tė stomakut, bllokim dhe hemoragjie pra komplikacionesh duhet ndėrhyrė kirurgjikisht.

 

 

Stomaku dhe pirja e ujit

Detyra e stomakut ėshtė qė ushqimet ti zbėrthejė, depozitojė dhe t’i transportojė pėr tek duodenumi (zorra 12 gishtore). Kėtė detyrė e kryen me anė tė lėvizjeve dhe lėndėve qė sekreton. Pasi ushqimi hyn nė stomak ashtu sikurse dhe nė zemėr edhe kėtu ka njė vend i cili prodhon impulse elektrike. Qė kėtej prodhohet njė impuls nė ēdo 8-10 sekonda dhe si pasoj ndodh kontraktimi i muskulit tė stomakut. Kjo dallgė e krijuar pėrēohet drej zonės sė quajtur ‘’pilor’’. Kjo quhet lėvizje peristaltike. Kėto lėvizje janė aq tė fuqishme sa mund ta mbyllin komplet hapėsirėn e stomakun. Stomaku pasi e ka zbrazur ushqimin qė kishte zvogėlohet. Nė tė ngelet njė sasi lėngjesh prej gati 50 ml.

Ushqimet qė hamė si fillim grumbullohen nė pjesėn e sipėrme tė kurvaturės sė vogėl (incisura inguinale). Vetėm ushqimet e lėngshme dhe ato gjysėm tė lėngshme grumbullohen nė antrum. Kurse nė pjesėn e sipėrme qė quhet fundus mbushet me gaz (ajėr).Ushqimet startojnė lėvizjet e stomakut. Nė muret e stomakut gjenden reseptorė tė ndjeshėm ndaj lėvizjeve dhe pH-it tė stomakut. Kėta reseptorė me anė tė disa sitemeve nervore transportuese ( parasempatik nervus vagus + sempatik) e pėrcjellin sinjalin drej trurit. Si pasoj lėvizjet e stomakut rriten ose zvogėlohen.

 

Gjatė kohės kur stomaku ėshtė bosh pėrsėri stomaku kontraktohet me rreth 3 kontraktime nė minutė. Kjo bėhet shkak qė tė ndjejmė dhimbje tė stomakut apo ndjenjėn e urisė. Kjo gjendje zgjat rreth 10-60 minuta. Mė pas stomakut shplodhet. Na duhet tė pėrmendim se pozicioni qė merr stomaku teksa njeriu ėshtė nė kėmbė dhe kur ėshtė ulur ėshtė i ndryshėm. Nėse njė njeri e pi ujin nė kėmbė atėherė uji shkon mė shpejt nė zorrėn 12 gishtore. Nėse uji pihet ulur atėherė sė pari ai grumbullohet nė stomak pėrzihet me acidin e stomakut duke ngordhur mikrobet dhe mė pas kalon tek zorra 12 gishtore. Kjo ėshtė dhe arsyeja qė tė pish ujė ulur ėshtė njė mėnyrė parandaluese nga disa infeksione. /TO/


Videot e fundit
4 Komente
Pa Emër
shume faleminderit per artikullin
astrit gora
te te ruaj zoti nga sahati i lik per keto keshilla gezim pac gjithmone ne familje
astrit gora
te te ruaj zoti nga sahati i lik per keto keshilla gezim pac gjithmone ne familje
Megi
interesante kjo por a jane te verteta

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
6 + 4 =
Sherr mes Bloom dhe Bieber pėr Miranda Kerr
Xhelozia krijon telashe edhe mes VIP-ave. Incidenti i radhės me shkak xhelozinė, ka ndodhur mes aktorit Orlando Bloom dhe kėngėtarit Justin Bieber. Sipas faqeve rozė amerikane, aktori e ka goditur me grusht popstarin, pėrpara se tė dy tė ndaheshin nga njerėzit me tė cilėt ata shoqėroheshin, mes tyre
Bleona e do Tropojėn
“Unė e dua Tropojė”. Ky mesazh ėshtė shpėrndarė nga kėngėtarja shqiptare Bleona Qereti, pėrmes rrjetit tė saj social facebook. Nė foton e publikuar, Bleona mban veshur njė bluzė nė tė cilėn shkruhet “Unė e dua Tropojėn”. Fotoja ėshtė bėrė nė njė studio regjistrimi, dhe ende nuk dihet nėse kjo ka li
Deputetet e PD-sė, bojkot me selfie dhe kukulla aziatike
“Kur s’ke punė, bėj selfie”. Kėshtu po ndodh me deputetėt e PD-sė, tė cilėt prej tre javėsh vijojnė bojkotin e Kuvendit, pėr tu rikthyer nė nisje tė sesionit tė ri parlamentar nė shtator. Dhe me se i mbushin ditėt e pushimeve? Edhe me kthim nė fėmijėri, siē bėn deputetja Majlinda Bregu, qė sė bashku