Mushkėritė, gjashtė simptomat e sėmundjes
Pse shfaqet dhe si mund tė kurohet. Problemet kryesore
Publikuar më 24.10.2013 | 18:39

Sėmundjet e ndryshme nė mushkėri, ashtu si tė gjithė llojet e sėmundjeve, vinė si pasojė e njė anomalie nė elementėt kryesorė tė trupit tė njeriut, nė qeliza. Normalisht, trupi mban njė sistem qė kontrollon dhe balancon rritjen dhe zhvillimin e qelizave kėshtu qė qelizat janė ndarė pėr tė prodhuar qeliza tė reja kur ėshtė e nevojshme. Shpėrndarja e kėtij sistemi mė kontrollimin dhe balancimin e qelizave rezulton si njė ndarje e pakontrolluar dhe riprodhimi i qelizave qė formojnė njė masė tė quajtur tumor. Tumoret mund tė jenė fillestarė ose malinjė.

Funksioni

Funksioni kryesor i mushkėrive ėshtė shkėmbimi i gazeve mes ajrit qė ne thithim dhe gjakut. Nėpėrmjet mushkėrive, dyoksidi i karbonit largohet nga trupi dhe oksigjeni nėpėrmjet rrugėve tė frymėmarrjes hyn nė sistemin e qarkullimit tė gjakut. Mushkėria e djathė ka tri lobe ndėrsa mushkėria e majtė ėshtė e ndarė nė dy lobe dhe njė strukturė tė vogėl tė quajtur lingula, qė ėshtė ekuivalente me lobin e mesėm. Rrugėt e ajrit mė tė mėdha qė shkojnė deri nė mushkėri janė bronkitet, tė cilat dalin nga gabzherri. Broniketet ndahen nė rrugė ajrore mė tė voglat tė quajtura bronkial dhe nė “qeska” tė vogla qė njihen si alveola, ku ndodh edhe shkėmbimi i gazit. Mushkėritė dhe kraharori janė tė mbuluara shumė mirė me njė shtresė tė trashė indesh tė quajtur pleurė. Kur flasim pėr sėmundje tė rėnda e kemi fjalėn pėr sėmundjet qė fazėn finale kanė vdekjen dhe sėmundja mė e rėndė nė mushkėri konsiderohet kanceri.

Tumoret

Kur themi kancer i referohemi njė tumori qė konsiderohet malinjė. Tumoret fillestare mund tė hiqen dhe mos pėrhapen nė pjesė tė tjera tė trupit. Tumoret malinjė, nga ana tjetėr zhvillohen me shpejtėsi dhe pėrhapen nė inde tė tjera tė trupit, duke lejuar hyrjen e qelizave nė sistemin e qarkullimit tė gjakut ose sistemin limfatik qė pėrhap tumorin nė pjesė tė tjera trupit. Ky proces i pėrhapjes ėshtė i njohur ndryshe si metastazė, zonat e zhvillimit tė tumorit janė shtresa tė ndryshme tė quajtura metastaza. Qė kurse kanceri i mushkėrive ka tendencė tė zhvillohet, tė pėrhapet kthehet nė njė kancer shumė tė vėshtirė pėr t’u kuruar. Ndėrkohė qė kanceri i mushkėrive mund tė pėrhapet nė ēdo organ tė trupit, nė mėlēi, tru dhe kocka qė janė edhe pjesėt mė tė zakonshme ku ndodh kanceri i mushkėrive, metastaza. Tumoret e metastazės janė tė pėrbėrė njėsoj si lloji i qelizave, origjinale, primare dhe tumor i rėndė. 90-95% e kancereve nė mushkėri mendohet se e kanė fillesėn nė epitelial ose ndryshe pjesa e brendshme e qelizave. Kanceri mund tė prekė gjithashtu edhe pleurėn, ndėrsa mė rrallė prek indet mbėshtjellėse tė mushkėrive, si pėr shembull enėt e gjakut. 

 

Simptomat

1- Kolla, e cila mund tė jetė produktive dhe jo produktive varet se si bėhet. Njė kollė produktive duhet tė pastrojė mukozėn apo sekrecionet nga rrugėt e frymėmarrjes.

2- Mosmbushje me frymė dhe veēanėrisht nėse ėshtė e shoqėruar edhe nga simptoma tė tjera ėshtė njė tregues i sėmundjes sė mushkėrive. 

3- Marrja frymė me zor, ose gulēimi. Gulēimi vjen si rezultat i njė ērregullimit nė mushkėri. Ndodh kur rrugėt e frymėmarrjes janė tė ngushtuara apo tė penguara nga njė ind jonormal. 

4- Dhimbje e kraharorit. Dhimbja e kraharorit tregon se keni njė problem me mushkėritė, pleurėn, muskujt ose muret e kraharorit. Nėse ėshtė i shoqėruar me kollė ose temperaturė tregon se keni njė infeksion. 

5- Gjakrrjedhje. Gjakrrjedhja mund tė vijė si pasojė e njė kollė te vazhdueshme dhe tregojė se keni njė sėmundje shumė tė rėndė tė mushkėrive, pra se infeksioni ka pėrparuar shumė. 

6-Vraponi tė paktėn 10 minuta nė mėngjes nė ajėr tė pastėr.

 

Shkaqet kryesore tė sėmundjes

1- Duhani. Mundėsia pėr tė vuajtur nga sėmundjet nė mushkėri ėshtė e lidhur ngushtė me pirjen e duhanit. Rreth 90% e sėmundjeve nė mushkėri ka si shkak pirjen e duhani. 

2- Tymosja pasive. Tymosja pasive, ose thithja e tymit tė duhanit nga duhanpirės tė tjerė ėshtė gjithashtu njė faktor viskoz i zhvillimit tė sėmundjeve nė mushkri. Mė shumė se 3000 vdekje nė botė ndodhin pikėrisht nga ky shkak. 3- Sėmundje eksituese nė mushkri. Bėhet shkak pėr njė sėmundje tjetėr nė mushkri. Kjo ndodh nė rast se sėmundja e parė nuk ėshtė mjekuar. 6% e vdekjeve nė vit nė tė gjithė botėn ndodhin pėr shkak se nuk ėshtė kuruar asnjė nga sėmundjet nė mushkėri.

4- Ndotja e ajrit. Ndotja e ajrit nga industritė, mjetet e transportit mund tė rrisin zhvillimin e sėmundjeve tė ndryshme nė mushkėri. Ekspertėt shprehen se mėnyra mė e mirė pėr ta evituar kėtė shkak ėshtė tė jetoni nė vende me ajėr tė pastėr.

Si kurohen mushkėritė 

Dy sėmundjet kryesorė tė mushkėrive janė: SCLC, e cila pėrhapet shumė shpejt nė qeliza dhe NSLC, njė sėmundje, e cila ka nevojė pėr kohė para se tė marrė njė pėrhapje tė gjerė. Nėse sėmundja ėshtė larg kraharorit ka mė pak mundėsi zhvillimi. Nė kėtė mėnyrė merren ilaēe vetėm pėr atė pjesė tė mushkėrisė qė e ka prekur sėmundja, e cila mund tė kurohet me lehtėsi, vetėm me anė tė ilaēeve pa qenė nevoja pėr njė operacion. Nga ana tjetėr, nėse keni vėshtirėsi nė frymėmarrje, apo guēlim do tė thotė qė sėmundja juaj ėshtė nė njė fazė shumė tė pėrparuara. Vetėm se shumė kujdes nga ana juaj, marrja e vazhdueshme e ilaēeve do tė jetė vitale edhe kryerja e njė operacioni qė jo gjithmonė rezulton me sukses.

(Lule) Lakra mbrojnė nga kanceri nė mushkėri

Lakra dhe lulelakra ndihmojnė nė uljen e rrezikut pėr t’u prekur nga sėmundjet nė mushkėri. Njė studim i publikuar nė revistėn “Lancet” ka treguar se ngrėnia e shpeshtė e kėtyre perimeve mund tė ulė ndjeshėm rrezikun pėr t’u prekur nga ērregullime tė ndryshme tė shėndeti tė mushkėrisė, sidomos te ata qė kanė predispozicion gjenetik. Lulelakra dhe lakra, apo dhe perime tė ngjashme me to, janė tė pasura me substanca kimike, tė ashtuquajtura isotiocianate, qė arrijnė tė mbrojnė sė tepėrmi edhe nga kanceri pulmonar. Veēse normalisht kėto molekula eliminohen nga organizmi me anė tė disa enzimave pastruese, tė prodhuara pikėrisht nga kėta dy gjene.

Kėshilla pėr tė evituar sėmundjen

Jetoni nė vende me ndotje tė ulėt. Ndotja e ajrit mund tė dėmtojė shumė shėndetin tuaj. Nėse jetoni nė njė qytet tė madh apo nė zona industriale ku ndotja e ajrit ėshtė shumė e lartė, kjo ju bėn mė “favorit” pėr tė pasur zhvillim tė sėmundjes sė mushkėrive nė trupin tuaj. Ka shumė arsye qė shkaktojnė ndotjen e ajrit nė shtėpinė tuaj, tė cilat mund tė kontrollohen dhe eliminohen. Si pėr shembull, duhani, plehra nga kafshėt, bakteret, kimikatet nga aplikimet, plehra bimėsh, radoni dhe asbesti. Evitoni duhanin, qėndrimin pranė njė personi qė tymos dhe nėse jeni njė duhanpirės mė e mira qė mund tė bėni ėshtė tė hiqni dorė. Duhani ka njė efekt tė tmerrshėm nė trupin tuaj. Nuk dėmton vetėm mushkėritė tuaja, ai mund tė prekė edhe pjesė tė tjera tė trupit. Pėrdorni sa mė shumė lėngje dhe supėra pėr shpėlarjen e mushkėrive. Evitoni punėn me rrezik tė lartė Ka shumė punė qė i vendosin njerėzit nė rrezik tė lartė pėr zhvillimin e sėmundjes sė mushkėrive. /Tirana Observer/


Videot e fundit
2 Komente
Zef Kallami
Vrapimi ne ajer te paster.Dhe grenja e qepes asht nji mbrojtje dhe funksionim i shkelqyer i mushkerive.Provojeni dhe do bindeni.Ajri i bjeshkes por dhe ajri i bregut te detit ne mengjes heret po i asaj cilesie pothuajse asht.Qepa pastron dhe dizinfekton bronket dhe mushkerit bile mbas 2 javesh rrite dhe numrin e rruazave te kuqe me nji shifer te konsiderushem.
lula
jmmk,kl,,l.

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
4 + 1 =
Pasi shkon nė shtrat me njė balerinė, pėrfundon nė spital
Njė biznesmen rus, qė ra nė dashuri me njė ish-balerinė tė tė famshmit Bolshoi, e pagoi ēmimin sepse pėrfundoi nė spital pasi shkoi nė shtrat me tė. Sipas mediave, Anastasia Bolochkova, 38 vjeē, tha se i dashuri i saj, Bakhtiyar Salimov, 45 vjeē, u dėrgua nė spital pasi bėnė seks sė bashku. Sipas s
Bėmė mama tė tė ngjaj
Kėngėtarja e famshme Jenyfer Lopez, ėshtė e njohur pėr paraqitjen e saj tė veēantė dhe gjithmonė nė modė, por me sa duket kėtė ia ka transmetuar edhe vajzės sė saj. Kėngėtarja ėshtė parė tė enjte me vajzėn e saj Emma, teksa dilte nga hoteli nė Nju Jork me 6-vjeēaren qė ishte veshur thuajse identik m
Kosova fiton tė drejtėn e konkurimit pėr OSCAR
Qendra Kinematografike e Kosovės nga ky vit do tė ketė tė drejtėn qė tė propozojė njė film pėr ēmimin OSCAR, nė kategorinė e filmit tė huaj.  Kėtė lajm e ka bėrė tė ditur “Academy of Motion Picture Artsand Sciences”, pas aplikimit tė QKK-sė, bėrė kėtė vit dhe pas pėrmbushjes sė kritereve tė akade