Dervishėt e Tropojės
  • Rikthim te paganizmi / Si po pėrhapen masivisht nė njė zonė ku shpopullimi ka qenė i pandalshėm, tyrbetė ose “vendet e mira”.
  • Ja ēfarė janė dhe ēfarė ka nė brendėsi tė kėtyre vendeve tė ēuditshme 
 
Publikuar më 30.08.2012 | 11:30

Nga Tropoja Gjon Neēaj / Albina Hoxha

Nė automjetet e tropojanėve sheh shpesh disa varėse-fotografi ku dallohet njė portret njeriu mjekėr-gjatė e flokėthinjur. Po t’i pyesėsh, merr pėrgjigjen qė mbajtja e asaj fotografie nė makinė sjell fat! Tė njėjtat portrete mund t’i shohėsh edhe nė varėse, byzylykė dore, mbajtėse ēelėsash etj. Shiten nė rrugė. 

Pėr ēfarė bėhet fjalė? 

Nė Tropojė janė shtuar shumė “tyrbet” ose “vendet e mira”. Pėr ēfarė bėhet fjalė? Kėto vende u pėrkasin atyre qė komuniteti i kėtyre anėve i quan “njerėz tė mirė” dhe besohet masivisht qė frekuentimi i tyre shėron sėmundje dhe siguron qetėsi shpirtėrore. Tyrbet janė godina tė ngritura “rreth” njė varri, i cili gjendet nė qendėr tė tyre, i rrethuar me dėrrasa 80-100 cm dhe mbulohet me copa tė bukura mėndafshi apo basme me ngjyra karakteristike. Te koka, ku ngrihet nė njė lartėsi mė tė madhe, vendoset “kapuēi i shehut”. Rreth varrit lihen korridore tė mjaftueshme qė vizitorėt tė qarkullojnė lirshėm. Kėto vende vizitohen pėrgjithėsisht tė premteve, mė shumė nė muajin maj dhe shpesh kur ėshtė ditėlindja e “njeriut tė mirė” apo pėrvjetori i tij i vdekjes. Pėr “njerėzit e mirė” kėtyre anėve qarkullojnė histori tė ndryshme tė veprave qė kanė bėrė kur ishin gjallė. Besimi thel- lohet me legjenda mbi njerėz qė janė shėruar pėr shkak tė vizitave nė kėto vende dhe histori tė tjera tė cilat qarkullojnė dhe amplifikohen nga njė familje nė tjetrėn.

 Besim qė po shtrihet nė masė

 Nuk ėshtė fenomen qė ka pėrfshirė vetėm moshat e vjetra, siē mund tė mendohet. Kohėt e fundit janė shtuar tė rinjtė qė besojnė nė kėto vende. Madje janė hapur edhe faqe nė Facebook, me emrat e tyre, ku hidhen foto dhe pjesėmarrėsit komunikojnė me njėri-tjetrin. Bisedat apo komentet janė tė ndryshme dhe pėrfundojnė me “Tė ruajt tyrbja e dervish...” Njėra nga kėto faqe, pėrshembull, quhet “Tyrbja e Dervish Luzhės" dhe ka 2 573 pėlqime. Nė faqe shihen fotografi tė “Dervish Luzhės” dhe vendit ku njerėzit i luten. Emri i vėrtetė i tij ėshtė Rexhep Tarēuk Bala. “Pasha Dervish Luzhėn”, “Pasha tyrben e Dervish Luzhės”, - janė shprehje qė i dėgjon gjithmonė e mė shpesh, madje njerėzit besojnė se ai ėshtė gen prej gjakut tė Nėnė Terezės. 

Mė i famshmi, dervish Luzha

 Sipas studiuesve lokalė, Rexhep Tarēuk Bala (i pagėzuar si Dervish Luzha), ka lindur nė fshatin Luzhė,Tropojė mė 15 korrik 1904. U bė i njohur pėr aftėsinė pėr tė shėruar disa sėmundje, largimin e shqetėsimeve tė ndryshme tė njerėzve, mėnjanonte rreziqet, konfliktet dhe ngatėrresat nė malėsi, etj. U bė njė lloj mjeku dhe psikologu popullor nė zonė. Tregojnė se ai udhėtonte shumė dhe mbante me vete, njė ēantė, njė lahutė, njė kazmė dhe njė lopatė. Pas vitit 1967 kur u ndaluan besimet fetare, dervish Luzha pati probleme. Njerėzit tregojnė se mbante mjekėr, po disa herė ia qethėn. Sa herė ia qethnin aq herė ai e linte tė rritej. Legjenda zonale thotė se personave qė i qethnin mjekrėn, u ndodhnin mė pas histori fatkeqe. Ai vdiq mė 4 nėntor 1985 dhe u varros nė Luzhė. Mbi varrin e tij ėshtė ndėrtuar tyrbja me emrin tashmė tė njohur nė kėto zona, “Tyrbja e Dervish Luzhės” si dhe njė bust i tij. Ėshtė njė vend pelegrinazhi tashmė. Ēdo ditė tė javės aty ka njerėz tė moshave dhe feve tė ndryshme  

Nga paratė te ecja mbrapsht, ja si sillen njerėzit nė kėto tyrbe 

PARATĖ - Duhet hyrė me kėmbėn e djathtė, sillesh tre herė rreth vendit duke u lutur pėr atė ēka ke mė shumė nevojė. Ka raste qė njerėzit flasin me zė tė lartė. Mė pas ndizet njė qiri dhe hidhen lekė. Kėto tė fundit kanė histori mė vete. Duhet ta vendosėsh njė natė mė parė ēfarė shume do hedhėsh dhe duhet t’i kesh mbajtur poshtė jastėkut natėn para shkuarjes nė tyrbe.

 UJĖ - Mė pas njerėzit pushojnė aty, (tė sėmurėve u kėshillohet qė tė flenė pak gjumė nė afėrsi tė “njeriut tė mirė”) dhe nė fund nė njė shishe hedhin pak dhe. Atė e cilin e marrin nga varri, ose njė zonjė qė qėndron vazhdimisht aty u jep njė shishe me ujė. Nga ky ujė duhet pirė fare pak. Mund tė merren edhe gurė tė cilėt mbahen nė portofol si fatsjellės.

 FOTOT - Janė tė shumtė ata qė sjellin fotografi tė tyre dhe i lėnė aty. Besojnė se kjo i ndihmon qė ēdo gjė nė jetėn e tyre tė shkojė mirė. Kur del nga tyrbja duhet tė ecėsh mbrapsht, nuk duhet t’i kthesh kurrizin, derisa kalon portėn kryesore. 

USHQIM - Nė tyrbe nuk mund tė futen ata qė janė nė gjendje tė dehur, apo ata qė kanė ngrėnė hudhėr ose qepė. Por nuk duhet tė hynė as ata persona tė cilėt janė pa ngrėnė. Thuhet qė ėshtė gjynah. Prandaj edhe vizitorėt marrin ushqime me vete dhe pėrpara se tė hynė brenda, e konsumojnė atė. Nuk lejohet gjithashtu tė futen brenda gratė tė cilat janė gjatė ditėve tė menstruacioneve. 

  Dy Rexhepėt dhe Shkėlzeni, nė krye

 Banorėt besojnė masivisht sidomos tek binomi Rexhep Bala (dervish Luzha) - Rexhep Beli dhe te Shkėlzeni. Por me dhjetra tyrbe janė ndėrtuar kėto vite dhe po ndėrtohen nga banorėt e kėtyre zonave. Veē tyrbeve tė sipėrpėrmendura, frekuentohen masivisht edhe tyrbja e Bali Binakut nė Margegaj, tyrbja e Mehmet Ali Nezės nė Leniq, tyrbja e Avdyl Hasanit nė Bujan, tyrbja e Haxhi Brahimit nė Tropojė Fshat, tyrbja e Sylė Rexhepit nė Markaj, etj, etj. Ka tyrbe tė ngritura pranė ish-teqeve, por ka edhe tyrbe tė ngritura nė zona e fshatra ku nuk ka patur fare teqe. Aty besohet se janė varrosur dervishė ose “njerėz tė mirė” (nė kėto tyrbe ka njė ose mė shumė varre).  

Secila ka njė histori-bazė: Ja njė prej tyre

  Secila prej kėtyre tyrbeve ka njė histori-bazė, zakonisht ngjarje e ēuditshme e sjellė me legjenda gojore deri nė ditėt e sotme. Pėrshembull, tyrbja nė fshatin Visoē nė Berishė tė Bytyēit thonė se ka njė histori 200 vjeēare. Banorėt besojnė se rreth 200 vjet mė parė, barinjtė e fshatit shohin njė njeri qė shkonte pėr kulmin e lumit duke kėnduar. Kur barinjtė u futėn nė ujė pėr ta nxjerrė, panė se ai ishte i vdekur. E nxorėn nga uji, por trupi ishte shumė i rėndė sa nuk e lėviznin dot. Dėrguan njerėz pėr tė pyetur tek tė diturit e Kosovės dhe u thanė se tė vdekurit t’i pėrmendeshin emrat e fshatrave gjatė tranasportit nė vig, e aty ku tė lehtėsohet mė shumė nga pėrmendja e fshatit, aty le tė varroset. Sapo u tha emri Visoēė, trupi u lehtėsua dhe banorėt e varrosėn dhe ndėrtuan tyrben. Nė kėtė zonė ndodhen sot 3 varre tė mira: i Ahmet Shehut nga Shtiqni i Kukėsit, i njė fėmije tė mbytur nė Drin dhe varri i Dervish Ahmet Gjonpapajt, i njohur pėr bamirėsi.

Ēfarė ėshtė njė Dervish? 

Ka shprehje tė tilla si: “Si xhybja (si mjekra) e dervishit” ose “ėshtė bėrė si dervish”, qė do tė thotė nuk ėshtė rruar e nuk ėshtė qethur prej kohėsh, i ėshtė rritur mjekra shumė. Dervishėt janė quajtur fillimisht ish- murgjit e sektit bektashian, qė jetonin e kryenin shėrbime fetare nė njė teqe. 

Rikthim te paganizmi?  

Gjon Neēaj (opinion) 

Tropoja e sotme ka njė popullsi rreth 20 mijė banorė pas shpopullimit masiv nė dy dekadat e fundit. Por megjithė numrin e popullsisė nė ulje, teqetė dhe tyrbet nė Tropojė po shpėrndahen pothuajse nė ēdo zonė, fis dhe fshat. Teqetė janė objekte kulti ku kryhen rite fetare tė dervishizmit, kurse tyrbet janė vendet ku varrosen shehlerėt (shehu), tė cilėt kanė shėrbyer nė teqe. Por ka raste qė tyrbet ndėrtohen edhe nė vende ku s’ka patur as teqe. Edhe kėto quhen vende tė shenjta. Siē thotė studiuesi Ibrahim Malaj, kėto kohė po rrezatojnė fort tek njerėzit paganizmin si formė besimi. Ky paganizėm po e shtrin shtratin e tij edhe nė kohėt moderne. Mė saktė e ka “rishtrirė” sepse ėshtė rikthyer gjatė dy dekadave tė fundit kur besimet pagane po shtohen paralelisht me mungesėn e autoriteteve tė tjerė ligjorė ose moralė. A thua kėto besėtytni do ekzistojnė pėrjetėsisht? Kjo pyetje ėshtė deri mė tani pa pėrgjigje.         

“Vendi i mirė” ku shkojnė lushnjarėt, beratasit e fierakėt 

Ilir Sinanaj

 Nė lashtėsi 15 gushti ėshtė njohur nga tė parėt si “festa e malit”. Pelegrinėt besojnė se ėshtė “njė vend i shenjtė ku gjen shpresėn dhe dashurinė” 

 Nė anėn jugperėndimore tė Shpiragut, nė njė lartėsi prej 800 mbi nivelin e detit ndodhet fshati Sinjė, i cili ėshtė 16 km larg nga qytetit i Beratit. Gjurmėt arkeologjike dėshmojnė se zona ku ndodhet fshati i Sinjės ka qenė vendbanim i hershėm. Nė kėtė fshat ka patur 4 kisha: Fjetja e Shėn Merisė, e cila ruhet nė gjendje tė mirė, kisha e Shėn e Premtes nė gjendje rrėnojė (qė njihet gjithashtu me emrin “manastiri i vogėl”), kisha e Shėn Mehillit, e cilat ndodhet nė pikėn mė tė lartė tė Shpiragut dhe kisha e Shėn Nikollės qė dikur ka qenė pranė varrezave tė fshatit, por nga e cila kanė mbetur vetėm disa gurė. Nė kishėn qė ndodhen nė faqet shkėmbore tė malit tė Shpiragut njerėzit kanė nisur kėto vite tė vijnė pėr pelegrinazh ēdo 15 gusht. Nė lashtėsi 15 gushti ėshtė njohur si “festa e malit”, por nė krahina tė ndryshme ka pasur emėrtime tė ndryshme. Nė pėrgjithėsi kjo festė njihej sipas malit ku zhvillohej, si pėr shembull: Gjallica, Runa, Tomorri, Sarisalltikut etj. Sipas studime tė akademikut Mark Tirta gjatė kėtyre festimeve besohet se shoqėroheshin me zjarre nė mėnyrė qė tė “fuqizonin” diellin duke qenė se fillonte njė cikėl i ri, pra njė vit i ri. Sot nė kujtesėn popullore funksionet kultike tė kėtyre festave janė harruar dhe ka mbetur simbolika, e cila mjafton pėr tė mbledhur bashkė njerėz tė ndryshėm pėr tė festuar.. Aty vijnė nga rrethet e Lushnjės, Beratit dhe Fierit. Besimtarėt vijnė pėr tė fjetur njė natė tek shpella ngjitur me kishėn nė tė errur tė 14 gushtit dhe festojnė nė tė gdhirė tė 15 gushtit ardhjen e Shėn Mėrisė. Pėr banorėt ky ėshtė njė vend “i mirė’. Peisazhi ėshtė shumė mbresėlėnės. Ambienti ndriēohet nga katėr dritare, tre tė vendosura nė anėn perėndimore dhe njė nė anėn jugore. Hyrja ėshtė nga njė derė e vendosur nė anėn perėndimore. Pėr t’u futur nė ambientet e brendshme kalohet nėpėrmjet njė korridori tė ngushtė rreth 40-60 cm. Ky korridor ėshtė formuar kryesisht nga gėrryerja e shkėmbit dhe nga faqja e murit ndėrtues, i cili kryen edhe funksionin si bazament pėr nivelimin e ambientit tė brendshme. Shkallėt qė tė ēojnė nė katin e sipėrm janė tė gdhendura nė shkėmb.


Videot e fundit
11 Komente
Besimtari
ZOTI i ruajte shqiptareve mendjen e kokes. Ky eshte paganizem i paster dhe shenje vertet e ulet besimi ne Zot, per te mos thene mungon fare. Nese vertet duam t'i afrohemi Zotit formula eshte e thjeshte: 1. Besim ne Nje ZOT te vetem; 2. Kryerja e veprave te mira; 3. Te mos adhurohet asgje/askush tjeter vec Zotit te Gjithesise! Zoti i udhezofte shqiptaret dhe tere boten! Amin!!!
Vlora
Na mbyten jeshilet! Ky vend ne vend qe te eci drejt Europes, po vrapon drejt Arabise dhe Turqise. Turp per identitetin Shqiptar dhe njekohesisht edhe nje fatkeqesi e madhe, te cilen qe do ta paguajne shtrenjte brezat e ardhshem.
prandaj tropojen e ka ndihmu zoti
te besosh eshte e drejte e cdo njeriu,por te besosh dhe te lutesh disa personave eshte mekat i madh.beso vetem te zoti .
dervishi
http://www.e-zani.com/2012/08/30/dervishizmi-si-fe-dhe-si-paganizem/
FILOZOFI
Nuk ėshtė e rėndėsisė sė parė A KA ZOT APO S'KA por, se ĒFARE NA ĖSHTĖ ZOTI NA QENKA!?! Shihėni dhe dėgjoni ēfarė ndodhė nė BOTĖN TONĖ VETĖM BRENDA 24 orėve dhe, nėse mundėni dhe dini sado pak tė mendoni DREJTĖ do tė bindėni se DEFINITIVISHT S'KA ZOT ose, edhe nėse ėshtė, ėshtė edhe mė DJALL EDHE SESA djalli VETĖ!?!
FILOZOFI
Nuk ėshtė e rėndėsisė sė parė A KA ZOT APO S'KA por, se ĒFARE NA ĖSHTĖ ZOTI nėse NA QENKA!?! Shihėni dhe dėgjoni ēfarė ndodhė nė BOTĖN TONĖ VETĖM BRENDA 24 orėve dhe, nėse mundėni dhe dini sado pak tė mendoni DREJTĖ do tė bindėni se DEFINITIVISHT S'KA ZOT ose, edhe nėse ėshtė, ėshtė edhe mė DJALL EDHE SESA djalli VETĖ!?! ...Spekulimet mė tė mėdha dhe mė ēnjerėzore deri mė sot janė bėrė NĖ EMER TĖ ZOTIT DHE TĖ FEVE!?! Armiqtė mė tė tmerrshėm dhe mė HAJVANĖ tė njerėzimit, pa as dyshimin mė tė vogėl qė -JANĖ NJERĖZIT FETARĖ tė cilėt nė fakt -nuk janė AS NJERĖZ , AS SHTAZĖ!?!
eduart
zoti na udhezofte ne rruge te drejte te gjitheve NADHENTE FORCE QE TE BESOJME DHE TE JEMI SAME PRANE LIBRIT TE SHENJTE KURANIT SEPSE GJITHCKA DOTE KTHEHET PA DYSHIM TE ZOTI TEK KRIJUESI ZOTI NA MESHIROFTE TE GJITHEVE AMIN
eduart
zoti na udhezofte ne rruge te drejte te gjitheve NADHENTE FORCE QE TE BESOJME DHE TE JEMI SAME PRANE LIBRIT TE SHENJTE KURANIT SEPSE GJITHCKA DOTE KTHEHET PA DYSHIM TE ZOTI TEK KRIJUESI ZOTI NA MESHIROFTE TE GJITHEVE AMIN
george
na mbyti injoranca,,,,llum,,,llum,,,kjo eshte shoqeria skiprare sot,,,llum talebanizem ,,tere kombet ecin para ne ecim mbrapa ,,pra me byth.
koment
zoti ne te gjitha fete na meson te duam tjetrin, eshte e lehte te besosh, te duash do mund... ritet sherbejne vetem per ti afruar njerzit njeri me tjetrin. pagan ose jo, me partin e krishter, myslimane, ateiste..., nuk ka rendesi, zoti nuk eshte nje emer... eshte ajo cfar je. me shume se teqet mir eshte te duan me shume njeri-tjetrin.
DRENICASI I VĖRTETĖ
Injoranca AS NJERI AS SHTAZĖ e ka krijuar (shpikur) ZOTIN dhe FETĖ dhe, KJO ka ngjarė kushedi sa larg diku e dikur nė kohė AS DRITĖ AS TERR e, ndėrkaq, edhe sot nė shekullin 21 PJESA DERMUESE e njerėzve JANĖ INJORANTĖ si ata TĖ LASHTIT!?! Ēfarė tmerri e ēfarė mjerimi!?!

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
3 + 2 =
Modelja padit "Apple", pasi i shpėrndau fotot nudo
Modelja Joy Corrigan ka paditur kompaninė "Apple" pasi, sipas saj, kompania i ka pėrhapur disa foto nudo nė rrjetet sociale.  Modelja argumentoi se siguria e telefonave "Apple" ėshtė shumė e dobėt. Po ashtu, Corrigan tha se fotot e saj janė hakuar pėrpara skandalit me publikimin e fotove tė disa V
Ajola Xoxa, nusja e pėrrallave (FOTO)
Dasma e ministrit Erjon Veliaj dhe juristes Ajola Xoxa bėri bujė nė media.  Mirėpo, jo mė kot thonė se ēudia mė e madhe zgjat tre ditė dhe dasma duket sikur u harrua. Por pėr Ajolėn ajo do tė mbetet dita mė e rėndėsishme e jetės sė saj. Nusja e bukur, e cila u komplimentua pėr thjeshtėsinė dhe rre
Fansat ofendojnė nėnėn e Sonit, kėngėtarja: “Mos flisni kėshtu pėr mamanė time”
Soni Malaj prezanton nėnėn e saj nė rrjetin "Instagram". Kėngėtarja ka postuar njė foto, ku nėnė e bijė shohin njėra-tjetrėn nė sy me dashuri. Kjo foto ėshtė pėlqyer shumė dhe ka marrė komente, njėri prej tė cilėve  ka qenė nga njė fanse e cila ka shkruar "Ketu po, po ta shikoje live ishte mos m