Rreziku nga radikalizmi fetar
Publikuar më 10.01.2014 | 11:18

Radikalizmi fetar ėshtė problemi numėr njė dhe rreziku mė i madh pėr interesat nacionale nė afat tė gjatė.

Korrupsioni dhe krimi i organizuar ėshtė problem po ashtu i madh pėr tė gjitha vendet e Ballkanit, por nė Kosovė ekziston edhe elementi shtesė qė pėrdoret si propagandė armiqėsore kundėr Kosovės, se kinse jemi trevė e pėlleshme pėr terrorizėm dhe radikalizėm fetar. 

Besoj se ata qė sot flasin nė terma absolutiste pėr religjion dhe qė nuk fokusohen nė shumėllojshmėri dhe tolerancė - qė tė gjithė ēojnė “ujė nė mullirin” e propagandės serbe.

Serbia qė nga fundi i 1980-ve ka frikėsuar Evropėn se kinse Kosova ėshtė pjesė e “trekėndėshit tė gjelbėr” ku hyjnė edhe Maqedonia, Bosnja dhe njė pjesė e Serbisė dhe ėshtė ironike qė disa shqiptarė bėhen pėrkrahės mė tė mėdhenj tė kėtyre teorive.

Kėto akte nuk janė ende shumė tė ekspozuara, por nėse veprimet e urrejtjes verbale qė dėgjohen nga disa imamė dhe tė ashtuquajtur intelektualė pėrshkallėzohen dhe shndėrrohen nė dhunė fizike, atėherė shumė shtete evropiane qė kanė njė peizazh politik edhe parti me pikėpamje djathtiste dhe antagoniste me Islamin politik, thjesht do tė refuzojnė tė aprovojnė hapat e mėtutjeshėm tė integrimeve evropiane. Kosovarėt kurrė nuk duhet tė harrojnė se pėr anėtarėsimin nė BE na nevojiten edhe votat e deputetėve tė rrumbullak 28 shteteve tė BE-sė.

Duhet tė kemi durim, duhet tė kemi tolerancė dhe duhet tė bėhemi mjeshtėr tė promovimit tė agjendės paqėsore, tė dialogut dhe tė progresit. Ka te ne disa qė injorojnė kėto rreziqe, por kjo mund tė kthehet nė bumerang. Ndėrkohė qė mungesa e lėvizjes sė lirė ėshtė njė nga burimet mė tė mėdha tė frustrimit pėr kosovarėt. 

Ne kemi diasporė nė disproporcion tė madh kėshtu qė lėvizja e lirė pėr ne ėshtė jetike, tė mbajmė kontakte me familjarė dhe miq. Pamundėsia pėr tė udhėtuar krijon njė hendek nė mes neve dhe tė tjerėve nė Ballkan dhe e ndihmon thellimin e diskursit radikal, qoftė nacionalist apo fetaro- fashist.

Ėshtė punuar mė shumė se ēka do tjetėr nga ana e Qeverisė sė Kosovės nė pėrmbushje tė kushteve dhe shpresojmė se evoluimi teknik dhe ai politik do tė jetė i shpejtė sa i pėrket gatishmėrisė sė kosovarėve tė lėvizin lirė. 

 


Videot e fundit
2 Komente
H.Leka
E FILLOVE NGA FEJA E PERFUNDOVE TEK IKJA E 'LIRE'
Problemi,i nderuari autor 'pa emer'eshte civilizimi.Atje ku nuk ka civilizim shto dhe varferine kerkohet shpetimi nga 'zoti' e me te drejte ti e quan serjoze problemin e raporteve disproporcionale ne kete oerek shekulli.Feja nuk eshte e njejta gje me besimin.E para eshte inteligjence arsye e dyta ngelet dogme qe nuk pranon as pyetje e as pergjigje por ky eshte nje problem tjeter.Duhet te pranojme ate qe shqipetaret e kane te veshtire ta pranojne:'Jemi ca injorante'.T a festosh baramin ska asgje te keqe,ta gezosh edhe krisht lindjen po ashtu por te propogandosh mos festimin e NDERRIMIT TE VITEVE eshte jo vetem injorance por edhe agresive.Nje besimtar nuk e pengon njeri e as e shan te beje kurban nje gjel kur nderton nje kalibe per ta ruajtur nga termetet,por kur nje kryetar bashkije ther nje dash para bashkise qe eshte simbol i shtetit laik jo vetem ofendon kushtetuten e shumicen e nje populli por o duhet shpene ne psikiatri o ne burg.
Sa i perket fjales 'IKJE' per te takuar te afermit kjo eshte bere tashme bajate nga salisjanet 22 vjet duke perdorur gjenocidin shqipetar si ne kohen e Titos se levizjes se lire.
KRISHTI KISH MISION TE MBLIDHTE 'DELET' E HUMBURA E JO TE ARRATISTE.
ANTEU
Duhet t'i them autorit tė shkrimit (habitėrisht nuk shkruhet emri i tij) se kosovarėt duhet tė heqin dorė nga radikalizmi islamik jo si manovrim pėr tė hyrė nė Bashkimin Europian, por se kjo ėshtė jetike pėr ta.
Kosova bėn pjesė gjeografikisht nė Europė dhe duhet tė jetojė shpirtėrisht me Europėn dhe jo si deri tani: me trup nė Europė, me shpirt e me mendje nė Arabi.
Autori thotė: ",?? nė Kosovė ekziston edhe elementi shtesė qė pėrdoret si propagandė armiqėsore kundėr Kosovės, se kinse jemi trevė e pėlleshme pėr terrorizėm dhe radikalizėm fetar..."
Po i them autorit se: nuk ėshtė KINSE, por ėshtė E VĖRTETĖ dhe FAKT se jeni trevė e pėlleshme pėr terrorizėm dhe radikalizėm fetar. Dhe nėse e mohoni kėtė fat, thjesht veproni si struci qė fut kokėn nė rėrė, pėr tė mos e parė realitetin.
- a ju kujtohen ata vėllezėrit nė Amerikė qė pėrgatisnin sulme terroriste kundėr Amerikės?
- a ju kujtohet ai tipi nė Aeroportin e Frankfurtit qė vrau ushtarėt amerikanė?
dhe sė fundi: sillni ndėrmend sa kosovarė kanė shkuar muxhahidinė pėr tė luftuar nė Siri nė emėr tė Islamit dhe pėr tė vendosur shtetin e Xhihadit dhe sa janė vrarė atje.
Si dhe plot raste tė tjerė.
Kėto nuk janė KINSE por FAKTE. Jo tė fabrikuara nga propaganda serbe, por tė vėrtetuara nga realiteti.
Ai qė ka ndonjė dyshim sado tė vogėl, le tė hyjė nė internet dhe tė shohė predikimet e hoxhėve kosovarė dhe do kuptojė sa thellė kanė hyrė metastazat e kancerit islamist nė trupin e Kosovės.

Shtoni një koment

Gazeta 'Shekulli' iu kėrkon gjithė lexuesve tė saj, qė mundėsisht tė mos pėrdorin sharje, fyerje denigruese ndaj dinjitetit njerėzor nėpėr komente. Nė vend tė tyre, faktet dhe argumentet tuaja logjike mund tė jenė shumė mė tė fuqishme pa to. Me respekt dhe falemnderit pėr pjesėmarrjen tuaj, mjaft tė vlefshme nė punėn tonė!

Ftojmė lexuesit, qė nėse kanė opinione mbi shkrimet e botuara te 'Shekulli' apo mbi tema tė tjera tė lira, mund tė na kontaktojnė nė adresėn: komente@shekulli.com.al
4 + 6 =
Ēmenduritė e Dubait (40 foto)
Kryeqyteti i Emirateve tė Bashkuara Arabe ėshtė njė nga qytetet mė tė jashtėzakonshme nė botė ose mė saktė mė luksozi. Nė mė pak se 30 vjet, Dubai u kthye nga njė fshat peshkimi nė qytetin mė tė njohur nė planet. Nėse do ta vizitoni kėtė qytet do tė kuptoni sesa tė pasur janė banorėt e tij. Por, s
Zbulohen fotot e shtėpisė sė shkrumbuar tė Balotellit
"Daily Mail" ka publikuar fotot e shėpisė sė vjetėr tė Mario Balotellit, e cila u dogj pasi futbollisti ndezi fishekzjarre brenda. Mėsohet se Balotelli e dogji shtėpinė nė vitin 2011 duke i vėnė fishekzjarre. Siē shihet nga fotot, dėmet e shkaktuara nga flakėt ishin tė mėdha.  Sipas "Daily Mail",
"Kam 32 fėmijė, por dua tė kem 50"
Presidenti Recep Tayyip Erdogan vazhdimisht ka inkurajuar familjet turke qė tė kenė tė paktėn tre fėmijė, por njė baba nga Hatay ka bėrė “hatanė”. Halit Tekin ka 32 fėmijė nga katėr gratė e tij. Por pėr atė nuk janė mjaftueshėm pasi qėllimi i tij ėshtė tė ketė 50 fėmijė. Ai u martua pėr herė tė pa